Tarp dangaus užkariautojų galima įžvelgti ir lietuviškų vardų

JAV kosminio laivo “Columbia” katastrofa nepaliko abejingų visoje planetoje. Ši vasario 1 dieną įvykusi ir septynių astronautų gyvybes nusinešusi nelaimė dar kartą priminė, kad žmonijos ryžtas užkariauti kosmosą reikalauja ne tik milžiniškų pinigų, bet ir žmonių aukų. Dalį jų lėmė ne tik konstruktorių klaidos, bet ir politinės aplinkybės, t.y. Sovietų Sąjungos ir Amerikos kosminės lenktynės.

Apie pavykusį skrydį - jam pasibaigus

SSRS ir JAV kosmoso programas pradėjo XX amžiaus viduryje. Šios supervalstybės lenktyniavo visose srityse, o jų pergalės kosmose buvo ypatingai sureikšminamos ir išsamiai nušviečiamos. JAV lygiai taip pat atvirai skelbė ir apie nesėkmes, tuo tarpu apie SSRS įvykusias ir aukų pareikalavusias avarijas dažnai sužinodavo tik komunistinė valdžia ir patys kosmonautai.

Apie SSRS kosminių laivų startus buvo skelbiama tik jiems sėkmingai pasibaigus. Apie J.Gagarino sėkmingą skrydį buvo pranešta įsitikinus, kad jis gyvas grįš į žemę.

Tik nuo aštuntojo dešimtmečio imta iš anksto skelbti apie skrydžius, todėl nelaimes pasidarė sunku nuslėpti.

Buvusios SSRS laikais kosmoso programų srityje dirbo apie 9 milijonus žmonių. Sovietų Sąjunga ilgai pirmavo kosmoso varžybose, tačiau nuo devintojo dešimtmečio joms skiriama vis mažiau pinigų. Nuo 1991 metų jau keli šimtai tūkstančių aviacijos ir kosmonautikos specialistų paliko Rusiją. Finansinė situacija privedė iki to, kad rusai pasiryžo į kosmosą siųsti turistus. JAV ir PAR piliečiai už skrydžius į kosmosą paklojo po 20 milijonų dolerių.

Pirmosios aukos - gyvūnai

Prieš 1961 metų balandžio 12 dieną į kosmosą pakylant Jurijui Gagarinui, keliasdešimt skrydžių SSRS atliko šunys, o JAV - beždžionės. Tik nedaugelis jų sėkmingai grįžo į Žemę. 1961 metų gegužės 5 dieną į kosmosą pakilo pirmasis JAV astronautas Alanas Šepardas.

Oficialiai teigiama, kad iki šių skrydžių nė vienas žmogus nekilo į kosmosą, nors gandų apie tai buvo daugybė. Vakarų Europos spauda ne kartą rašė apie neva pirma J.Gagarino į kosmosą kilusius, bet žuvusius žmones, tačiau šie duomenys rimtai nevertinami.

Raketų kūrėjas vos nežuvo

Tik laimingas likimo pirštas nulėmė, kad karjeros pradžioje nežuvo žymiausiu Rusijos raketų kūrėju tapęs Sergejus Koroliovas. Stalino režimo metu konstruktorius 1938 metais buvo nuteistas 10 metų už “tėvynės išdavimą”. Jis buvo apkaltintas dalyvavimu antitarybinėje veikloje, jam priskirtos raketų kūrimo nesėkmės. S.Koroliovas buvo išsiųstas į lagerį Kolymoje. Vėliau nuosprendis sušvelnintas iki 8 metų. SSRS rengėsi karui, todėl rudenį konstruktorius buvo pervestas į NKVD sistemą. Jis dirbo, tuo pačiu metu būdamas kaliniu.

Kai S.Koroliovas gavo nurodymą atvykti į darbo vietą, jis nespėjo į paskutinį navigacijos sezono garlaivį ir 1940-1941 metų žiemą buvo priverstas praleisti Kolymoje. Jei būtų spėjęs, SSRS kosmoso pasiekimai galėjo būti ne tokie stulbinantys - minėtas garlaivis nuskendo kartu su visais juo plaukusiais kaliniais.

1945 metais S.Koroliovas su dar keliais mokslininkais buvo išsiųstas į Vokietiją studijuoti geriausio vokiečių konstruktoriaus Vernerio fon Brauno sukurtų V-2 raketų. Rusai apie 6000 Vokietijos mokslininkų ir specialistų išsivežė į Rusiją. Čia V-2 pagrindu buvo kuriamos balistinės raketos. Lygiai taip pat pasielgė amerikiečiai, privilioję V.fon Brauną ir dar kelis šimtus konstruktorių. Netrukus S.Koroliovas buvo išteisintas ir ėmėsi darbo. Jis buvo itin slaptas. Kai po Stalino mirties, N.Chruščiovui S.Koroliovas parodė gamyklą, šalies vadovas buvo priblokštas.

Nuolatinės žmonių aukos

Nuo pat pradžių raketų kūrėjus lydėjo nesėkmės. Kaip žinia, 1957 metais SSRS paleido pirmąjį dirbtinį palydovą. Iki jo buvo atlikti šeši nesėkmingi bandymai. Po šeštojo įsakyta baigti eksperimentus, nes iš viso buvo skirtos tik 7 raketos. S.Koroliovas nepakluso įsakymui ir jam pasisekė. Po šio įvykio lėšos kosmoso programai buvo padidintos kelis kartus, o SSRS paskelbė apie socializmo pranašumą prieš kapitalizmą.

1960 metais Baikonūro kosminių skrydžių centre Kazachstane bandymų metu sprogo raketa R-16. Vienais duomenimis, žuvo 91 žmogus, kitur kalbama apie 250 žmonių netektį. Žuvo artilerijos maršalas Metrofanas Nedelinas. Buvo pranešta, kad jis ir dar keli aukšti karininkai užsimušė aviakatastrofoje.

1961 metais žuvo tuo metu jauniausias 24 metų kosmonautas Valentinas Bondarenka. Nelaimė įvyko treniruojantis barokameroje. Baigiantis treniruotei, jis nuėmė medicininius daviklius, jų tvirtinimo vietas ištrynė spiritu, o vatą numetė. Ši pataikė ant įkaitusių elementų ir kamera, prisotinta deguonimi, pliūptelėjo liepsna. Po aštuonių valandų V.Bondarenka mirė.

1963 metais į kosmosą pakilo pirmoji moteris Valentina Tereškova. Teigiama, kad skrydžio metu ji nuolat buvo stresinės būklės, o grįžo beveik be sąmonės.

Kosmonautai degė, duso, skendo

1967 metais laivui “Sojuz-1” grįžtant į Žemę žuvo kosmonautas Vladimiras Komarovas. Jau per pirmą laivo patikrinimą rasta apie šimtą trūkumų, todėl turėjusiam skristi kosmonautui pakilo kraujo- spūdis. Jį nutarta pakeisti patikimu ir gerą vardą turinčiu V.Komarovu. L.Brežnevas buvo nurodęs skrydį įvykdyti iki gegužės 1-osios. Balandžio 23 dieną laivas pakilo, o po paros jį reikėjo skubiai leisti žemyn. Kosmonautui vos pavyko nukreipti laivą į Žemę. Jam patekus į atmosferą, paaiškėjo, kad laivas dėl technologinių nesklandumų neatlaikys aukštos temperatūros.

V.Komarovas bandė gelbėtis parašiutu, tačiau jis jau buvo sugadintas. Kosmonautas suprato, kad nėra galimybių išsigelbėti. Kai kurie šaltiniai nurodo, kad paskutinėmis gyvenimo akimirkomis jis spėjo pasikalbėti su žmona, kitais kosmonautais. Girdėjosi keiksmai ir priešmirtiniai klyksmai. V.Komarovo vardu pavadintas krateris Mėnulyje ir maža planeta.

1965 metais “Voschod” kosmonautai I.Beliajevas ir A.Leonovas vos nežuvo išėję į atvirą kosmosą, nes laikytis arti laivo pasirodė labai sudėtinga. Kai 1970 metais A.Nikolajevas ir V.Sevastjanovas po 17 parų kosmose laivu “Sojuz-9” grįžo, jie jautėsi taip blogai, kad mokslininkai nutarė: ilgi kosminiai skrydžiai neįmanomi.

1971 metais grįždami laivu “Sojuz-11” po 23 parų kelionės žuvo trys kosmonautai - Georgijus Dobrovolskis, Vladislavas Volkovas ir Viktoras Pacajevas. Laivas neteko hermetiškumo, ir jie užduso. Apie nelaimę valdžia turėjo pranešti, nes visą laiką trimitavo apie sėkmingą skrydį.

1974 metais “Sojuz-15” laivo nariai L.Deminas ir G.Sarafanovas po dviejų parų kosmose turėjo palikti laivą, kai kabina išsihermetizavo. Jie nusileido avariniu būdu, apie tai net nespėję pranešti į Žemę.

1976 metais avariniu būdu nusileido “Sojuz-23” laivu skridę V.Roždestvenskis ir V.Zudovas. Nukrito ant užšalusio ežero. Laivas ėmė skęsti, kosmonautus atrado ir išgelbėjo po 11 valandų.

Amerikiečių tragedija ant žemės

1967 metų sausio 27 dieną Kenedžio kosminiame centre bandymų ant žemės metu žuvo trys JAV erdvėlaivio “Apollo-1” astronautai - Vigilas Grisomas, Rodžeris Čafas ir Edvardas Vaitas. Po trumpo elektros sujungimo kilo gaisras deguonies pripildytoje kabinoje. Per tris minutes pavyko atidaryti laivo liuką, tačiau astronautai jau buvo mirę.

Ši nelaimė pusantrų metų pristabdė amerikiečių “Apollo” programą. JAV ne be reikalo pareiškė priekaištus rusams, kurie dėl panašių priežasčių taip pat patyrė nesėkmių, bet apie tai nepranešė. Dar prieš šį skrydį trys JAV astronautai žuvo lėktuvų katastrofose, taip ir nespėję pakilti į kosmosą.

Mirtinas skrydis

NASA (Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso valdyba) buvo spaudžiama rengti kuo daugiau skrydžių ir kuo daugiau iš jų uždirbti. 1986 metų sausio 28 dienos kosminio laivo “Challenger” katastrofa, kurioje žuvo septyni astronautai, sukrėtė visą pasaulį, nes milijonai žmonių per televiziją stebėjo tiesioginę transliaciją. Praėjus 73 sekundėms po starto užsidegė pro kuro baką ištekėję degalai, sprogo pagrindinis kuro bakas. Laivas nukrito į vandenyną. Manoma, kad astronautai per kelias sekundes po sprogimo neteko sąmonės, o į vandenį nukrito jau negyvi.

Skrydis buvo plačiai reklamuojamas. Tarp astronautų buvo mokytoja Šeron Krista Makaulif, planavusi iš kosmoso vesti pamokas jauniesiems amerikiečiams. Ji atrinkta iš 11 tūkstančių kandidatų, kurie norėjo skristi į kosmosą. Misijai mokytoja rengėsi nuo 1984 metų.

Pavojaus zona

Daugiau mėgėjų NASA į kosmosą neėmė. JAV skrydžius atnaujino 1988 metais. Po šios “Challenger” katastrofos amerikiečiai patyrė dar kelias nesėkmes. Vienos raketos paleidimo metu žuvo žmogus.

Dešimtojo dešimtmečio viduryje JAV ir Rusija ėmė organizuoti bendrus skrydžius. 1997 metais Rusijos kosminė stotis “Mir”, kurioje buvo rusai ir vienas amerikietis, susidūrė su krovininiu erdvėlaiviu. Įgula nenukentėjo.

Kai kurie kosmose pabuvoję žmonės vėliau mirė keistomis aplinkybėmis. JAV astronautas Džonas Glenas žuvo paslydęs vonioje. Rusijos kosmonautas Nr. 2 Germanas Titovas mirė pirtyje.

Lietuvių nesėkmės ir pripažinimas

Rusijos kosmonautikos tėvu vadinamas Konstantinas Ciolkovskis. Teigiama, kad jis sukūrė teoriją, kaip raketomis žmogus galėtų pakilti į kosmosą. Jo darbas buvo išspausdintas 1902 metais.

Tačiau dar 1650 metais Lietuvos bajoras, Vilniaus universiteto magistras Kazimieras Simonavičius Amsterdame išleido traktatą “Didysis artilerijos menas”. Kaunietis kolekcininkas Henrikas Kebeikis turi jau nepriklausomos Lietuvos laikais išleistų pašto ženklų ir vokų, skirtų K.Simonavičiaus atminimui. Ant vieno jų rašoma: “Prie Chotimos (Ukraina) 1673 m. lapkričio 11 d. Lietuvos DK ir Lenkijos daliniai sumušė Turkijos kariuomenę. Šiame mūšyje sėkmingai panaudotos Vilniaus universiteto auklėtinio, daugiapakopių raketų pradininko, žemaičio K.Simonavičiaus raketos. Pergalės trofėjai - turkų būgnai ir dabar saugomi Vilniuje”.

“Rusai, aišku, nenori pripažinti, kad K.Ciolkovskis nusirašė nuo lietuvio. Mačiau abiejų autorių brėžinius, jie visiškai vienodi”, - teigė H.Kebeikis.

Kai kuriais duomenimis, tris kartus į kosmosą kilusio Aleksejaus Jelisejevo tėvas buvo lietuvis - profesorius Stanislovas Kuraitis. Būsimam kosmonautui buvo duota motinos Valentinos Jelisejevos pavardė. S.Kuraitis buvo suimtas, apkaltinus dalyvavimu antisovietinėje veikloje. “Žmogus su lietuviška pavarde tais laikas nebūtų pakilęs į kosmosą. Ši aplinkybė trukdė ir kosmonautui Rimantui Stankevičiui”, - teigė kosmonautikos tyrinėtojas H.Kebeikis.

R.Stankevičius žuvo 1990 metais Italijoje parodomojo skrydžio metu. Buvo planuojama, kad lietuvis skris nauju kosminiu laivu “Buran”. Dėl lėšų trūkumo ir techninių nesklandumų nė vienas žmogus šiuo laivu neskrido.

JAV lietuvių nuopelnai

2000 metų vasario 19 dieną Petrašiūnų kapinėse palaidotas JAV gyvenęs lietuvis profesorius Julius Jodelė. Jis ilgą laiką dirbo NASA struktūrose, kartu su kitais kūrė pirmąsias JAV kosmines programas. Paskutinis jo svarbus darbas - naktinio matymo prietaisas, naudotas JAV pajėgų Persijos karo metu. Už tai, H.Kebeikio teigimu, jis gavo JAV nacionalinę premiją.

Kitas JAV lietuvis Jurgis Paulikas 37 metus dirbo JAV kosminio komplekso milžine - kompanijoje “Aerospace”, vienu metu buvo jos viceprezidentas. Jis apdovanotas už indėlį kuriant stebėjimo iš kosmoso sistemas.