Auksinė šaknis, turinti daugybę mistinių savybių, - tai tik vienas iš lietuviškojo balzamo komponentų

Mūsų parduotuvėse ir vaistinėse galima įsigyti įvairiausių rūšių balzamo, pagaminto ir Lietuvoje, ir kitose šalyse - latviško “Rygos balzamo”, vokiško “Jegermeister”, lietuviško “Karvedžio” ir kitų. Kadangi viena jo sudėtinių dalių - spiritas, tebesiginčijama, ar tai vaistas, ar alkoholinis gėrimas. “Viskas priklauso nuo kiekio, - sako alternatyviosios medicinos specialistė Zita Martinaitienė. - Jei balzamu nepiktnaudžiausime, jis padės sveikesniems pragyventi žiemą. Stiprinanti organizmą galia slypi vaistiniuose augaluose, uogose, šaknyse, iš kurių gaminami balzamai”.

Turi senas tradicijas

Žodis “balzamas” yra kilęs iš graikiško žodžio “balzamon”, reiškiančio - gydomasis. Rusijos akademijos 1806 m. leidimo žodynas šį terminą apibūdino kaip kvapniųjų aromatingų aliejų ekstraktą. Balzamų gamybos tradicijos išties senos. Prieš daugelį metų populiarūs buvo nuskausminamieji balzamai, gaminami iš krienų, mėtų, rozmarinų, anyžių, melisos, įvairių druskų. Gydomosios balzamo savybės ypač buvo tobulinamos viduramžiais.

Istoriniai šaltiniai mini, kad balzamą pirmą kartą į Lietuvą atvežė Genujos pirkliai 1429 m., kai pro mūsų šalį gabeno siuntą šio gėrimo tuometiniam Rusijos carui Vasilijui II. Rusijoje gydomieji balzamai buvo paplitę XVI a. Juos naudojo ne tik aukštuomenė, bet ir paprasti žmonės. Tiesa, tuomet jie buvo laikomi tik vaistais ir parduodami vaistinėse.

Balzamų gamybai būdinga tai, kad į jų sudėtį įeina ne vienos ar kelių žolelių, uogų spiritinės ištraukos, bet kelios dešimtys vaistažolių, gydomųjų šaknelių, medžio žievės, riešutų, aliejų rūšių. Beje, balzamus iš vaistinių augalų gamino ir tebegamina daugelis pasaulio tautų. Receptūra būdavo ir yra laikoma paslaptyje. Mažai jų išliko iki šių dienų, todėl kuriamos naujos.

Žinovai tikina, kad skirtingose šalyse pagaminti balzamai iš tiesų buvo labai skirtingi ir sudėties, ir skonio požiūriu, mat paprastai naudoti tik toje vietovėje, klimatinėje juostoje augantys augalai. Šiandien tie skirtumai baigia išnykti, nes net ir lietuviškas balzamas gaminamas naudojant toli gražu ne tik Lietuvoje augančias vaistažoles, šakneles ar uogas.

Sustiprins atsparumą ligoms

Aišku, balzamas nepakeis vaistų, sako Z.Martinaitienė. Tačiau padėti išvengti ligų tikrai gali. “Aš rekomenduočiau moterims visą žiemą kas rytą į arbatą įsipilti po vieną šaukštą, o vyrams - po du šaukštus bet kurio balzamo. Tai padės sveikesniems sulaukti pavasario”, - pataria specialistė. Jos teigimu, nors balzamas ir gana stiprus gėrimas - jame yra daugiau kaip 40 proc. alkoholio, šis kiekis paskaičiuotas atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas, tad mūsų sveikatai tikrai nepakenks.

Gydytojos nuomone, Lietuvoje gydomoji vaistažolių, augalų galia išties yra nepelnytai užmiršta. Ir visai be reikalo. Daugelio balzamų sudėtyje esantys vaistiniai augalai gerai veikia mūsų organizmą. Jį ne tik stiprina, bet ir padeda sumažinti kai kuriuos nedidelius negalavimus. Daugelio balzamų sudėtyje yra antiseptinių, rišančiųjų medžiagų, todėl jie gali pagelbėti lengvai viduriuojant, jei sutriko skrandžio veikla. Anksčiau pelynais gydydavo ir gleivinės erozijas.

Pavyzdžiui, lietuviškame balzame viena iš sudėtinių dalių yra auksinė šaknis. “Tai iš tiesų mistiškas augalas, kurio veiklioji medžiaga primena ženšenį. Kitaip tariant, turi tonizuojamųjų savybių. Be to, auksinė šaknis gerina atmintį, skatina dėmesio koncentraciją, ramina. Taip pat stiprina imuninę sistemą, gerina potenciją”, - pasakoja Z.Martinaitienė. Auksinė šaknis arba rausvoji radiolė auga Sibire, Altajuje. Dar senovės Kinijos imperatoriai siųsdavo pasiuntinius slapta jos pargabenti.

Pasak pašnekovės, šiame balzame yra ir mėlynių. Kad tai skanios uogos, visi žinome, tačiau apie jų gydomąsias savybes daugelis nė neįtariame. Šiose uogose yra gintaro rūgšties. Tai - natūralus biostimuliatorius. Be to, jose labai daug geležies. Dar yra miškinės sidabražolės, kuri, be kitų, turi ir priešvėžinių savybių. Į daugelį balzamų dedama ir medaus, kuris ramina, mažina migreninius galvos skausmus, gerai veikia kraujagysles.

Tinktūros ir užpiltinės

Z.Martinaitienė ne vienerius metus labai domisi vaistiniais augalais ir gydomosiomis jų savybėmis, rekomenduoja savo pacientams gydytis iš jų pagamintais preparatais. Šiandien po truputį atsigręžiame į gamtą ir iš naujo atrandame tai, ką ji gali mums duoti. Matyt, jau “atsikandome” gydymo cheminiais preparatais, kuris buvo lengvai skiriamas vos tik sunegalavus, net ir tada, kai galėjo padėti ir paprasčiausios arbatos ar tinktūros.

Iki šiol žmonės ir patys namuose gamina įvairias tinktūras. Prisiminkime: tai darė ir mūsų mamos bei močiutės. Spiritu ar degtine užpildavo žoleles, šaknis, uogas ir šiomis užpiltinėmis gydydavo įvairius negalavimus - skrandžio, žarnyno, peršalimo, naudodavo kompresams, įtrynimams. Specialistė apgailestauja, kad daugelis rašytinių šaltinių apie gydymą vaistiniais augalais sunaikinti, nebeliko ir receptūrų.

“Prieš dešimtmetį kolegos skeptiškai žiūrėdavo į alternatyvųjį gydymą, kurio viena iš dalių yra gydymas vaistiniais augalais. Sakydavo, kaip tu, medikė, gali užsiimti tokiomis nesąmonėmis. Dabar požiūris keičiasi. Ir tradicinės medicinos šalininkai skiria pacientams iš augalų pagamintus medikamentus”, - pasakoja gydytoja.

Mes vis stebimės, kad rytiečiai tokie sveiki, ilgai gyvena. Viena iš priežasčių - jie pasitelkia į pagalbą tai, ką geriausio duoda gamta.