Valdininkams nerandant būdų, kaip išspręsti Kauno morgo problemą, to bando imtis policija

Kauno policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl mirusiojo palaikų išniekinimo. Įtarimai šiuo nusikaltimu gali būti pareikšti M.Romerio universiteto Teisės medicinos instituto Kauno skyriaus, vadinamo tiesiog morgu, darbuotojams.

Laidotuves sutrikdė policija

Ši istorija, kartu su Lietuvoje tvyrančiais karščiais apnuoginusi jau seniai tvinksėjusią problemą, į kokias sąlygas prieš oficialų atsisveikinimą su šiuo pasauliu patenka Anapilin iškeliavę kauniečiai bei pakaunės gyventojai, iškilo viešumon, kai trisdešimt devynerių metų kaunietį laidoję artimieji išdrįso nepaisyti pasamdytos laidojimo firmos perspėjimo neatidaryti velionio karsto. Atsigavę po patirto šoko artimieji kreipėsi į žiniasklaidą. Pastarosios pastangomis apie įvykį sužinojo policija, kurios pareigūnai pasirodė šarvojimo salėje, likus vos pusvalandžiui iki laidotuvių ir vos spėjo nufotografuoti bei nufilmuoti netrukus po žeme užkastus galimo nusikaltimo įkalčius.

Tokiomis aplinkybėmis antradienį į Anapilį iškeliavo kartu su sugyventine Aleksote butą nuomojęs Arvydas Vendelskas, penktadienio popietę, po eilinių išgertuvių, aptiktas savo namuose nebegyvas.

Velionio artimieji prisipažįsta nesitikėję, kad kas nors švenčių dienomis skros mirusiojo palaikus.

Panašiai galvota ir apie laidojimo paslaugas teikiančias firmas. Viena jų - artimiausiai velionio namų, Veiverių gatvėje, esanti “Uldita” tik nuvežė velionio palaikus į morgą. “Mes tik velionio artimųjų valios vykdytojai”, - “Kauno dienai” teigė šios laidojimo paslaugas teikiančios firmos atstovai, tvirtinę, kad jeigu būtų reikėję, jie būtų dirbę ir sekmadienį.

Šokas atidarius karstą

Tačiau velionio artimieji apsisprendė laidotuves rengti tik po švenčių. Teigiama, kad laukta atvykstant Elektrėnuose gyvenančio brolio, nors, “Ulditos” atstovų patikinimu, laidotuvėms reikalingus pinigus buvo galima gauti ir Kauno civilinės metrikacijos skyriuje. Šeštadieniais jis dirba iki dvylikos. Juolab kad artimieji turėjo ir policijos išduotą pažymą apie brolio mirtį.

Kad sutrikimas netikėtos mirties akivaizdoje sukėlė problemų, artimieji teigia sužinoję tik pirmadienio ryte iš “Ulditos” atstovų. Pastarieji siūlė paskubinti atsisveikinimą su velioniu. Pasiūlymas sietas su iš morgo atvežtu uždaru karstu. Kaip teigta - dėl palaikų būklės.

“Ulditos” nurodymą artimieji teigia vykdę, kol tą vakarą liko vieni, jau pavargę nuo atėjusiųjų atsisveikinti su velioniu klausimų, ką reiškia uždarytas karstas. Teigiama, kad, išdrįsus jį atidaryti, visus ištiko šokas: velionio veido buvo neįmanoma atpažinti, iš polietilenu uždengtų kitų jo kūno vietų sunkėsi skysčiai. Kad tai tikrai jų giminaitis, artimieji sakosi atpažinę tik iš rando ant jo kojos.

Neeilinis galvosūkis

Ikiteisminį tyrimą dėl galimo mirusiojo palaikų išniekinimo morge pradėjusi policija neslepia susidūrusi su neeiline užduotimi. Pirmiausiai sunkiai rastas Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnis, pagal kurį būtų galima pradėti ikiteisminį tyrimą. Nuspręsta tyrimą pradėti pagal pirmąją BK 311-ojo straipsnio dalį, teigiančia “tas, kas neteisėtai paėmė mirusiojo palaikus ar jų dalį arba tyčiojosi iš mirusiojo palaikų, arba juos išniekino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų”. Žodžiu, šis nusikaltimas pagal Lietuvos įstatymus priskiriamas nesunkiems.

Vakar, redakcijos žiniomis, šią bylą nuspręsta persiųsti iš ją iškėlusio Centro policijos komisariato, kurio valdose - Aleksoto bažnyčios salė, kurioje buvo pašarvotas šis velionis, Panemunės policijos komisariatui, kurio teritorijoje esančiame morge dirba galimi įtariamieji šiuo nusikaltimu. Pareigūnai jau prognozavo, kad greičiausiai velionio artimiesiems bus pasiūlyta kreiptis dėl patirtos moralinės žalos į teismą privačia tvarka.

Reformų auka

Vakar “Kauno dienai” pavyko pasikalbėti su M.Romerio universiteto Teisės medicinos instituto Kauno skyriaus vyresniuoju teismo medicinos ekspertu Juozu Vėlavičiumi. Pašnekovas pripažino, kad problemos, kurias apnuogino A.Vendelsko laidotuvės, ypač paūmėjo prieš porą metų, kai Vilniaus valdininkų valia Kauno morgui priskirta aptarnauti ir Jonavos bei Kaišiadorių rajonų gyventojus. Pradėjus teisinės bei sveikatos sistemos reformas bei taupant lėšas nuspręsta panaikinti prie vietinių ligoninių veikusias lavonines.

“Mums pridėjo tik naujų etatų, tačiau ne įrangos, visai neatsižvelgiant į tai, kad prieš septynerius metus perkeliant Kauno morgą iš miesto centro į buvusias kareivines Panemunėje, Perlojos gatvėje, pastarosios patalpos įrengtos tik Kauno reikmėms”, - teigė pašnekovas, turėdamas galvoje šaldytuvą lavonams laikyti, į kurį galima sutalpinti tik apie penkiolika-dvidešimt palaikų.

“Tačiau niekam nerūpi, kur laikyti tuos, kurių niekas neatsiima, - tęsė J.Vėlavičius. - O tokių šiandien Kauno morge - septyniolika, vienas užsilikęs net nuo pernai, nors kas mėnesį mes kreipiamės į prokuratūrą, kad būtų leista juos palaidoti valstybės lėšomis. Prokuratūra neleidžia, to net nemotyvuodama”.

Pasak J.Vėlavičiaus, nepaisant minėtų Kauno morgo “senbuvių”, praėjusį šventinį savaitgalį čia atvežta dar apie trisdešimt lavonų. Nuo liepos 10-osios išėjus atostogų vieninteliam skrodimus atliekančiam Kėdainių teisės medicinos ekspertui, Kauno morgui liepta laikinai pavaduoti ir atostogaujantį kolegą: lavonai Kaunan pradėti vežti ir iš Kėdainių.

Kur trumpa, ten trūksta

J.Vėlavičius neslėpė, kad, esant tokioms sąlygoms, jų darbe neįmanoma išvengti subjektyvumo: “Tenka atsižvelgti ir kas atveža velionis, ir kaip atveža. Ne kartą yra buvę, kad mus perspėjus, jog reikia sulaukti iš užsienio grįžtančių velionio artimųjų, sugebėjome užtikrinti, kad viskas būtų kaip priklauso”.

Pašnekovo patikinimu, atvežus penktadienio pavakarę A.Vendelsko palaikus, morgo darbuotojai neperspėjo, kada juos planuojama laidoti, nors esant reikalui budėtojai galėjo ir poilsio dienomis atlikti skrodimą.

J.Vėlavičius neslėpė, kad, esant tokioms ekstremalioms sąlygoms, šis velionis laikytas su kitais netilpusiais į šaldytuvą bendroje patalpoje, kuri vėdinama tik ventiliacija: prašymai aprūpinti Kauno morgą modernesne ir labiau darbo krūvį atitinkančia įranga (bent kondicionieriumi) Vilniuje atsimuša kaip į sieną. “Belieka guostis, kad tvyrant šių dienų karščiams, nesugedo turimas šaldytuvas”, - prisipažino pašnekovas, kurio patikinimu, nors panašių į A.Vendelsko artimųjų nusiskundimų jiems jau yra tekę girdėti, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl mirusiojo palaikų išniekinimo, kuriuo įtariami morgo darbuotojai, pradėtas pirmą kartą.

“Pavyzdžiui, Vokietijoje lavonai privalomai kremuojami jau po trijų dienų”, - tai vienintelis vis labiau tvinksinčios Kauno morgo darbo sąlygų problemos sprendimo būdas, kurį linkęs nurodyti J.Vėlavičius.