Reorganizuoti Valstybės gynimo tarybą kol kas neskubama

Nors netyla gandai, kad ketinama iš esmės reformuoti Prezidento vadovaujamą Valstybės gynimo tarybą (VGT), pakeičiant jos sudėtį ir funkcijas, tačiau vakar buvo pareikšta, kad kol kas apie tai kalbama tik neoficialiose diskusijose ir jokių konkrečių projektų nėra parengta.

Niekas nieko nesiūlė

Po vakar Prezidentūroje įvykusio VGT posėdžio Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Rytis Muraška patvirtino, kad išties apie VGT funkcijų išplėtimą neoficialiai kalbama jau seniai, tačiau pačioje taryboje tai kol kas nebuvo svarstyta.

“Oficialiai jokių planų nemačiau, negirdėjau ir nežinau. Neoficialiai - taip, diskusijos buvo. Bet šiame gynybos posėdyje apie tai nebuvo kalbėta”, - žurnalistams teigė R.Muraška. Prezidento patarėjas taip pat pareiškė, kad nėra jokios iniciatyvos ar projektų iš VGT sudėties išbraukti kariuomenės vado pavardę, o vietoje jo į VGT įtraukti Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetų vadovus. Šiuo metu į VGT įeina Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Į VGT posėdžius taip pat gali būti kviečiami Valstybės saugumo departamento, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto bei Vidaus reikalų ministerijos vadovai.

Ankstesniuose šalies žiniasklaidos pranešimuose buvo teigiama, kad kariuomenės vado “etatą” VGT siūlys panaikinti krašto apsaugos ministras. Ministerijoje neva rengiamas atitinkamas projektas. Tačiau R.Muraška patikino, kad oficialiai krašto apsaugos ministras “kol kas niekam nieko nesiūlė ir tokios iniciatyvos oficialiai iš viso nėra”. Anot patarėjo, Prezidentas pasisako už diskusiją, tačiau ji turi būti aiškiai ir oficialiai pradėta.

Diskusijos vyksta neoficialiai

Gandus apie galimą jo išeliminavimą iš VGT neigia ir pats kariuomenės vadas generolas majoras Valdas Tutkus, pareiškęs, kad krašto apsaugos ministras “nieko neteikia”.

“Diskusija apie tarybą neformaliai vyksta keletą metų, čia ne vakar prasidėjo, apie funkcijas, sudėtį, bet oficialių diskusijų nėra. Manau, kad VGT tiek pavadinimas, tiek funkcijos, tiek sudėtis yra ne vienos dienos klausimas ir, be abejonės, pirmiausiai turi būti apsvarstytas pačioje VGT”, - tvirtino jis po posėdžio ir po to pridūrė esąs įsitikinęs, kad kariuomenės vadas turėtų dalyvauti VGT.

“Mano manymu, vienas esminių VGT klausimų ir uždavinių - tai Lietuvos kariuomenė, jos vystymas, prioritetai, įsipareigojimų prisiėmimas NATO ir ES kontekste, tarptautinės operacijos. Tai šie klausimai VGT, matyt, niekada neaplenks, atitinkamai kariuomenės vado dalyvavimas VGT, mano asmeniniu požiūriu, yra logiškas”, - pareiškė V.Tutkus.

Kariuomenės vadas paneigė, kad esą taip gali būti mėginama išvengti kariuomenės bandymo kištis į politiką.

“Su Krašto apsaugos ministerija santykiai yra tikrai fantastiški ir labai geri. Nepajutau savo atžvilgiu jokios neigiamos reakcijos ar nuomonės. Idėja, kad kariuomenė gali turėti kažkokios įtakos politikai Lietuvoje, yra neįmanoma”, - užtikrino V.Tutkus.

Reikėtų taisyti Konstituciją

Opozicinių frakcijų koaliciją sudarę konservatoriai ir liberalcentristai taip pat yra pareiškę, jog norėtų būti kviečiami į VGT posėdžius. R.Muraška teigia, kad pirmadienį vykusiame VGT posėdyje šis klausimas nebuvo svarstytas, tačiau norint kviesti opoziciją į VGT posėdžius, reikėtų taisyti Konstituciją.

Tuo tarpu, pasak Prezidento patarėjo, vakarykščiame VGT posėdyje buvo patvirtinti Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos veiklos strategijos metmenys. Ką nors plačiau komentuoti šia tema R.Muraška atsisakė. Be to, anot patarėjo, VGT posėdyje taip pat buvo pristatyta “informacija apie Lietuvos įsipareigojimus NATO rėmuose dėl karinių pajėgų tikslų, ir jų įgyvendinimo”, tačiau sprendimas nebuvo priimtas. Aljansas pateikė Lietuvai 65 vadinamuosius gynybos pajėgų tikslus, kuriuose atsižvelgiama į Aljanso karinių pajėgų vystymosi bendras tendencijas. Minėtieji gynybos pajėgų tikslai kol kas neviešinami, nes dėl jų apimties ir vykdymo Lietuva ir NATO derėsis šį rudenį. Galutinai užduotys Lietuvai bus patvirtintos kitą pavasarį vyksiančiame NATO gynybos ministrų susitikime.