Tris dienas Klaipėdoje ūžusi Jūros šventė kvietė apsilankyti koncertuose, karnavaluose ir vaišintis įvairių tautų patiekalais bei kepta varniena

Savaitgalį Klaipėda tapo didžiausiu šalies miestu. Kaip spėja Jūros šventės rengėjai, tris dienas vykusiuose renginiuose apsilankė keli šimtai tūkstančių žmonių iš Lietuvos ir kaimyninių valstybių. Panašu, kad šių metų šventės rengėjai sugebėjo išlaikyti praėjusiais metais aukštai iškeltą šventės kartelę. Ir nors šių metų Jūros šventė nebuvo tokia pompastiška ir įspūdinga, daugelis džiaugėsi naujais akcentais: jūros gyvių karnavalu, kruizinių ir karinių laivų terminalo atidarymu, rimtosios muzikos koncertais.

Karnavale - jūros gyviai

Jau penktadienio popietę tūkstančiai klaipėdiečių užplūdo Herkaus Manto gatvę. Kai kurie sakė, kad tądien uostamiestyje buvo tarsi nedarbo diena, daugelis įmonių esą dirbo iki vidurdienio. Atgimimo aikštėje susirinkusieji klaipėdiečiai ir miesto svečiai, kaip įprasta tokių švenčių metu, išklausė miesto mero R.Taraškevičiaus ir Prezidento Rolando Pakso sveikinimus. Po kelių pučiamųjų orkestro akordų, į aikštę įžygiavo karnavalo personažai.

Gilias tradicijas turintis, tačiau tik šiemet atgimęs karnavalas žadėjo, jog ir visa šventė bus įspūdinga. Apie tai kalbėjo ir šventės rengėjai, neslėpę, kad karnavalas taps pagrindiniu tris dienas truksiančios fiestos akcentu. Skambant pučiamųjų orkestro muzikai, karnavalinėje eisenoje išsirikiavo dešimt įspūdingo dydžio ir septynios mažesnės kaukių kompozicijos. Specialiai Jūros šventei sukurtas milžiniškas kaukes lydėjo undinės, piratai, jūreiviai, žuvys ir tūkstantinė klaipėdiečių minia. Paskui šventinę eiseną išsirikiavo ir senų automobilių paradas, o įvairūs šventiniai personažai klaipėdiečius ragino švęsti ne tik dieną, bet ir naktį. Atrodo, kad karnavalo režisieriams pavyko įgyvendinti pagrindinę teatralizuotos eisenos idėją: miestiečiams pranešti, kad Klaipėdoje prasideda didžiausias ir populiariausias metų renginys. Eisenoje žygiavę šventės dalyviai sakė pastebėję, kad šių metų eisena gerokai įspūdingesnė už praėjusiųjų metų, kai miesto gatvėmis žygiavo istoriniai personažai. Penktadienio vakarą tūkstančiai klaipėdiečių ir miesto svečių iki paryčių linksminosi koncertuose ir diskotekose. Apie ketvirtą valandą ryto gatvėse pradėjusios dirbti šlavėjos skundėsi negalinčios valyti gatvių, minios žmonių vis dar plūdo ne tik pagrindine H.Manto gatve, bet ir mažesnėmis senamiesčio gatvelėmis. Po grupių “Mango” ir “Pikaso” bei įvairiose miesto kavinėse ir aikštėse vykusių koncertų, einantieji namų link skundėsi, kad daugelis kavinių, neatsižvelgdamos į klientų srautus, dar prieš tris valandas nakties užvėrė duris. Namo klaipėdiečiai grįžo be vargo, nes visą parą mieste dirbo visuomeninis transportas.

Krantinę atidarė “išrinktieji”

Šeštadienį šventė dar labiau įsisiūbavo. Pagrindinėse miesto gatvėse įsikūrę amatininkai ir tautodailininkai džiaugėsi pagyvėjusia prekyba, nors, ore tvyrant apie trisdešimt laipsnių karščiui, kai kurie ilsėjosi Klaipėdos paplūdimiuose. Šeštadienis neatsitiktinai buvo pavadintas Uosto diena: vidurdienį keli šimtai klaipėdiečių, Vyriausybės vadovas ir uostamiesčio meras dalyvavo iškilmingoje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kruizinių ir karo laivų krantinės atidarymo ceremonijoje. “Nuo šiol ne tik Klaipėda, bet ir visa Lietuva turės kruizinių ir karo laivų terminalą. Tikėkimės, kad per jį turistai užplūs Lietuvą”, - vylėsi Klaipėdos meras R.Taraškevičius. Jis pasidžiaugė, kad pavyko baigti daugiau nei 24 milijonus litų kainavusio projekto pirmojo etapo darbus. Premjerui Algirdui Brazauskui perkirpus simbolinę atidarymo juostelę, susirinkusiuosius linksmino Klaipėdos sportinių šokių kolektyvas “Žuvėdra”. Nors šventės programoje skelbta, kad po iškilmių apžiūrėti terminalą galės visi norintieji, tačiau įleisti tik kviestiniai svečiai. Tai sugadino nuotaiką kai kuriems klaipėdiečiams. “Nemanėme, kad Jūros šventė taps išrinktųjų švente”, - piktinosi už policijos pareigūnų užtvaros stovėję klaipėdiečiai.

Meras vaišino varniena

Šeštadienį Atgimimo aikštė tapo didele pasaulio tautų virtuve. Žmonės galėjo paskanauti net aštuonių tautų - italų, meksikiečių, indų, arabų, japonų, kinų, brazilų - patiekalų, juos linksmino pilvo šokėjos. Aikštėje dirbę virėjai juokavo, kad iš gausybės kitų šalių patiekalų klaipėdiečiai vis dėlto mieliausiai ragavo lietuviškus cepelinus. Šeštadienio pavakare visi norintieji sunkiai tilpo “Meridiano” prieigose. Ant Klaipėdos simboliu vadinamo laivo denio buvo surengtas teatralizuotas koncertas “Kelionė į Švyturio šalį”. Laivo jungomis tapo grupė “B’Avarija”, kapitonu - Gytis Paškevičius, jūreiviais - grupės “Tabasko” nariai, laivo mašinistu - Marijonas Mikutavičius. Pastarasis ir sulaukė daugiausiai susirinkusiųjų simpatijų. Kol paprasti klaipėdiečiai linksminosi miesto gatvėse ir aikštėse, kviestinė publika - mero surengtame priėmime. Etnografinėje žvejo sodyboje surengtas priėmimas išsiskyrė neįprastais patiekalais. Sveikindamas svečius, tarp kurių buvo ministerijų ir kitų šalies miestų vadovai, verslininkai ir mokslininkai, Klaipėdos meras perspėjo, jog iš pradžių visi privalės paragauti keptos varnienos. Neįprastą patiekalą svečiai ragavo mieliau nei ungurius, paršelio dydžio šamą ar kitus iš jūros gėrybių pagamintus skanėstus.

Labiausiai žavėjosi fejerverkais

Šventės nesugadino ir šeštadienio vakarą prapliupęs lietus. Ir mero priėmime susirinkusieji, ir mieste besilinksminusieji šokių aikštelėse trypė ir pliaupiant lietui. Kai kurie svečiai merui juokais priekaištavo, kad šis neišblaškė debesų. Nors šventiniai renginiai Klaipėdoje vyko iki vakar vakaro, tačiau įspūdingas fejerverkas miestiečius ir svečius džiugino dar šeštadienio vakarą. Teatro aikštėje pasibaigus Andriaus Mamontovo koncertui, dangų nušvietė dešimtys įvairiausių spalvų ir dydžio salvių. Per 40 tūkstančių litų kainavęs fejerverkas, anot šventės rengėjų, labiausiai klaipėdiečių laukiamas šventės akcentas. Atlikus sociologinę apklausą, paaiškėjo, kad absoliuti dauguma klaipėdiečių labiausiai žavisi ne koncertais ar spektakliais, o šventiniais fejerverkais. Penkias minutes trukęs šviesos šou, kaip ir daugelis kitų šių metų Jūros šventės renginių, buvo šiek tiek kuklesnis nei praėjusiais metais. Šventės rengėjai neslėpė, kad šiemet Jūros šventės nesistengta padaryti pačios įspūdingiausios, esą tuomet jubiliejai nieko nesiskirtų nuo paprastų gimtadienių.