Istorinis S.Dariaus ir S.Girėno oro paštas


2004-07-17
Virginija SKUČAITĖ
Istorinis S.Dariaus ir S.Girėno oro paštas
1933 m. liepos 17-ąją Soldino apylinkėse sudužusi “Lituanica” atgabeno pirmąją oro pašto siuntą iš Šiaurės Amerikos

XX amžiaus pradžioje, kai vokiečių generolas Ferdinandas fon Cepelinas sukonstravo pirmąjį standųjį dirižablį, ilgainiui buvo sumanyta skrydžius šiuo orlaiviu reklamuoti leidžiant specialius pašto ženklus ir vokus. Šią idėją perėmė S.Dariaus ir S.Girėno skrydžiui remti Niujorko komiteto narys Antanas Mažeika. Jis buvo įsitikinęs, kad JAV lietuviai pasinaudos istorine proga pasiųsti laiškus anapus vandenyno, į Lietuvą, oro paštu. Transatlantiniai lakūnai S.Darius ir S.Girėnas susidomėjo šiuo pasiūlymu ir pirmieji atskraidino laiškus iš JAV į Europą.

Tikėjosi gauti lėšų lėktuvo prietaisams

Apie ketinimą vežti laiškus į Lietuvą oro paštu S.Darius pranešė JAV 1933 metų sausį per radiją. Vasario 6 dieną Lietuvos pasiuntinys Vašingtone B.K.Balutis informavo lakūną, kad Lietuva priims oro paštu siųstus laiškus. Kitą dieną JAV valdžios institucijos sutiko leisti gabenti tokį neįprastą anuomet krovinį.

Greitai buvo išleistos lėktuvu per Atlantą siųsti laiškus į Lietuvą taisyklės, kuriose buvo pažymėta, kad pelnas, gautas už oro paštą, bus panaudotas lėktuvui reikalingiems prietaisams įsigyti. Už paprasto laiško pervežimą buvo nustatytas dviejų dolerių, o už registruoto - 2,25 dolerio mokestis.

Buvo galima ne tik siųsti laišką į Lietuvą kitam asmeniui, bet ir grąžinti sau į JAV. Norintieji siųsti laiškus, turėjo įsigyti numeruotą voką ir popieriaus lakūnų nurodytoje vietoje. Taisyklėse buvo prašoma nerašyti išsiuntimo datos, nes dar nebuvo aišku, kada S.Darius ir S.Girėnas surinks lėšų gyvybiškai svarbiems lėktuvo prietaisams įsigyti ir išskris į Lietuvą. Prieš išskrendant laiškus žadėta antspauduoti JAV pašto įstaigoje, tokiu būdu pažymint tikslią jų išsiuntimo datą. Atskraidintus į Lietuvą laiškus lakūnai teigė perduosią Lietuvos pašto įstaigai, kuri juos antspauduos ir išsiuntinės adresatams. Visos pašto perlaidos turėjo būti siunčiamos kapitono Stepono Dariaus vardu.

Vokų pirkta mažai

Iki 1933 metų gegužės 17 dienos (galutinė laiškų įteikimo JAV diena) tebuvo parduota 200 iš 1400 sunumeruotų vokų. Pažymėtina, kad lakūnai savo lėšomis išleido minėtus vokus ir popierių laiškams - balkšvai gelsvus 18x30 cm dydžio lapus, kurių viršutiniame dešiniajame kampe buvo įspaustas lėktuvo pavadinimas “Lituanica”. Beje, šį vardą lėktuvui sugalvojo Antanas Vaivada, jį pasiūlęs Lietuvos konsulato būstinėje 1933 metų balandžio 15 dieną. Šis pavadinimas, lengvai suprantamas ir ištariamas užsieniečiams, patiko ir lakūnams.

Buvo pagaminti 16,7x9,5 cm formato vokai. Jie buvo balti, su pusiau apskritu užlenkimu užklijavimui. Ant vokų priekinės pusės tekstas buvo išspausdintas tamsiai mėlynos spalvos dažais, kairiajame apatiniame kampe pažymėtas eilės numeris. Daugiausiai vokų buvo nupirkta Niujorke bei jo apylinkėse, Čikagoje. Autografų mėgėjų prašomi, lakūnai pasirašinėjo ant vokų.

Istorinei oro pašto tarp JAV ir Lietuvos pradžiai atminti buvo pagaminti specialūs antspaudai. Vienu iš jų (apskritas guminis kalendorinis žymeklis) vokai Amerikoje buvo žymimi “Lituanica. Jul. 15.1933”. Kauno centrinis paštas turėjo žymėti keturkampiu guminiu antspaudu Oro paštas. New York - Kaunas. Transatlantiniai lakūnai S.Darius ir S.Girėnas. Orlaivis “Lithuanica”. Lakūnai turėjo antspaudus “Registred”, “From”, “To”.

Laiškai keliavo maiše

Kaip teigia Vytauto Didžiojo karo muziejaus S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio per Atlantą sektoriaus vedėja Dalia Naujalienė, išskrisdami lakūnai pasiėmė 983 laiškus, iš kurių 31 buvo registruotas, penkias banderoles su laikraščio “Naujienos” 136-uoju numeriu.

Z.Kondratas knygelėje “Pirmasis lietuvių skridimas per Atlantą” rašo, kad ankstų 1933 metų liepos 15-osios rytą, kai buvo pilamas benzinas į lėktuvą, lakūnams prieš skrydį talkinęs Valerijonas Kaminskas suantspaudavo visus laiškus apskrituoju “Lituanicos” žymekliu ir artimiausiame Bruklino pašte juos pažymėjo.

Viskas buvo sudėta į specialų brezentinį maišelį. 1933 metų liepos 15 dieną 6 val. 24 min. Niujorko vasaros laiku “Lituanica” pradėjo istorinį skrydį. Visą liepos 15-ąją lakūnai skrido Amerikos pakrantėmis, o pasiekę Niufaundlendo žemę, išmetė raštelį, kad kelionė sekasi gerai. Šį savotišką pranešimą oro paštu netoli Grand Fals miestelio po kelių dienų aptiko V.Bouzan.

Istorinis “Lituanicos” skrydis, trukęs 37 val. 11 min., nutrūko Soldino apylinkėse 1933 metų liepos 17-osios naktį - lėktuvo laikrodis, kuris nuo stipraus smūgio buvo sustojęs, rodė 0 val. 36 min. Brezentinis maišas su pašto siunta buvo rastas sveikas tolėliau nuo lėktuvo katastrofos vietos. Jis išliko sveikas todėl, kad buvo padėtas už benzino bakų ir iškrito, kai katastrofos metu prakiuro lėktuvo apačia. Nuo tragedijos momento iki Lietuvos tebuvo likę 3,5 val. skrydžio.

Pašto darbuotojų įnašas

Korespondenciją į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją iš “Lituanicos” katastrofos vietos Soldino apylinkėse pristatė Lietuvos pasiuntinys Vokietijoje Jurgis Šaulys. Kauno centrinis paštas transatlantinę korespondenciją pasiėmė liepos 18 d. 14 val. 30 min. ir tuoj pat antspaudavo pašto kalendoriniu žymekliu bei specialiu sutikimo antspaudu.

Anot Z.Kondrato, pašto darbuotojai, pažymėdami tragišką
skrydžio baigtį, paskubomis spaustuvėje nulietu iš metalo spaudu jie sužymėjo visus laiškus ir maišelį užrašu “Nugalėję Atlantą, didvyriškai žuvo Lietuvos garbei”. Visi laiškai buvo išsiųsti adresatams, 250 laiškų grįžo į JAV. Beje, neapsieita be kuriozų - ant grąžinamo į JAV laiško nr. 447 buvo pažymėta 1935 metų liepos 18 dienos data.

Antspaudai, klišės, vokų ir popieriaus likučiai iš JAV buvo atgabenti į Kauną. Juos ir dabar galima pamatyti Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

Pirmą kartą gabentus oro paštu iš JAV į Europą laiškus “Lituanica” atskraidino anuomet neregėtai greitai - per 3 dienas. Istorinius laiškus Lietuvoje gavo daug iškilių asmenybių: dainininkas K.Petrauskas, dailininkas A.Žmuidzinavičius ir kiti. Buvo laiškas, adresuotas Prezidentui A.Smetonai.