Nuo rytojaus ieškoti darbo bus galima ir tuščiomis kišenėmis

Privačios įdarbinimo agentūros nebegalės imti mokesčio už tarpininkavimą įdarbinant gyventojus Lietuvoje. Darbdaviams teks pasirinkti, kokiu būdu ieškoti personalo - mokėti agentūroms, laukti žinių iš Darbo biržos ar rašyti skelbimus į laikraščius.

Personalo konsultacijas teikiančių įmonių teigimu, kol nėra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) išaiškinimų, ieškantieji darbo gali negauti kai kurių paslaugų, nes neaišku, ar už jas galima imti pinigus.

Mokės darbdavys

Rytoj, kovo 19 dieną, įsigalioja Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencija dėl privačių įdarbinimo agentūrų. Lietuvos Vyriausybė ją ratifikavo prieš metus.

Į institucijas plūsdavo skundai, jog įdarbinimo agentūros tik susirenka pinigus, o tinkamo darbo nepasiūlo. “Darbo neradau net ir trečią kartą užsiregistravusi. Baigiu vadybos studijas, o man siūlydavo Laisvės alėjoje prekiauti ledais, maisto prekių parduotuvėje pildyti lentynas”, - pasakojo Inga Kaminskaitė, po kelių mėnesių gausianti bakalauro diplomą.

Priklausomai nuo agentūros, registracija kainuodavo apie 20-40 litų. Neradus tinkamo darbo, įmokėtų pinigų niekas negrąžina. Praėjus keliems mėnesiams, reikia registruotis ir mokėti iš naujo. Su kiekvienu klientu pasirašoma sutartis, kurioje per agentas įsidarbinęs žmogus įsipareigodavo sumokėti tam tikrą dalį pirmosios gautos algos. Paprastai ši suma su procentais siekdavo ne mažiau kaip 100 litų.

Pradėjus galioti konvencijai, įdarbinimo paslaugas teikianti agentūra pradės imti mokesčius iš darbdavių. “Įkainiai liks tie patys. Tai, ką už tarpininkavimą įsipareigodavo sumokėti ieškantieji darbo, dabar turėtų mokėti jį siūlantieji. Darbdaviai, su kuriais teko bendrauti, tikina nemokėsiantys agentūroms, tačiau, pasipiktinimo bangai atslūgus, turėtume rasti bendrą kalbą”, - kalbėjo vienos įdarbinimo agentūros atstovas.

Pinigų neimdavo ir anksčiau

“Europos Sąjungos senbuvėse šalyse darbdaviai jau seniai už tai moka. Juk jie uždirba pinigus. Tačiau kol kas daugelis darbdavių Lietuvoje tam dar nepasirengę nei morališkai, nei fiziškai ir naudojasi nemokamomis ieškančiųjų darbo duomenų bazėmis”, - kalbėjo agentūros “Nova Lux” direktorė Diana Galickienė.

Jau kelerius metus ir Lietuvoje per įdarbinimo agentūras buvo galima įsidarbinti veltui, dalyvaujant atrankiniuose konkursuose. Už jų organizavimą mokėjo darbdaviai. Tokio konkurso dalyviu galima tapti užpildžius formą internete arba gyvenimo aprašymą su nurodytomis norimomis pareigomis ir atsiųsti el. paštu ar atnešti į biurą. UAB “Minta” tokia veikla taip pat jau yra pagrindinė.

Veja į užsienį

Įdarbinimo agentūrų atstovai, paklausti apie konvencijos poveikį verslui, pirmu neigiamu punktu įvardijo informacijos stoką. Pasak verslininkų, informacija apie draudimą imti pinigus paskleista vėlai ir skurdi. Firmoms bus sunku staiga persiorientuoti.

Už įdarbinimą užsienyje ir toliau bus galima imti pinigus. Kai kuriems specialistams susidaro įspūdis, jog taip lietuviai skatinami išvykti į užsienį. Įdarbinimo agentūros nustos atakuoti Lietuvos darbdavius ir su dar didesniu užsidegimu imsis tos pačios Airijos, Anglijos, kitų šalių.

Lietuvos įmonės, tarpininkaujančios įdarbinant užsienyje, iš savo klientų prašo nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų. Tokios sumos esą pagrįstos išlaidomis dokumentų tvarkymui ir vertimams.

Gali neteikti paslaugų

Pasak personalo konsultacijų bendrovės “Noriu darbo” direktorės Palmiros Sirusienės, konvencija draudžia agentūroms tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai reikalauti, kad darbuotojas iš dalies sumokėtų bet kokius mokesčius ar padengtų bet kokias išlaidas už tarpininkavimą įdarbinant šalies viduje.

Agentūros baiminasi, kad draudimas imti pinigus už įdarbinimą neleis reikalauti atlygio už gyvenimo aprašymų (CV) parengimą, konsultacijas, kaip elgtis pokalbio metu, CV išsiuntimą potencialiems darbdaviams ir panašias paslaugas.

“Kol nėra išaiškinimų, gali būti toks kraštutinis variantas - ateis žmogus, o mes jam tokių paslaugų neteiksime, nes už jas negalima imti užmokesčio. Tai labiausiai palies socialiai pažeidžiamą gyventojų sluoksnį - tuos, kurie neturi kompiuterio, nesinaudoja internetu ir jaučiasi nedrąsiai”, - sakė P.Sirusienė.

Konvencijos įsigaliojimas agentūras paskatino burtis į asociaciją. Tikimasi, kad tokiu būdu bus efektyviau atstovaujami jų interesai, geriau užkertamas kelias nelegalių įdarbinimo agentūrų veiklai, suintensyvės tarpusavio bendradarbiavimas.

Išaiškinimų nebus

SADM Darbo rinkos ir lygių galimybių skyriaus vedėjas Albertas Šlekys teigė, jog jokių išaiškinimų nebus. “Ką ten aiškinti? Negalima imti mokesčio už tai, jog suradai darbdavį ir su juo suvedei. Už konsultacijas, seminarus, kaip patikti darbdaviui, kad jis tave pasirinktų, ir toliau galima imti pinigus”, - sakė A.Šlekys.

Patvirtintame Vyriausybės programos priemonių plane numatyta parengti reglamentuojančio įdarbinimo įstaigų veiklą teisės akto projektą pagal TDO konvenciją šių metų paskutinį ketvirtį. “Tai bus susiję su licencijomis, o ne draudimu imti mokestį”, - teigė A.Šlekys.

Jo pavaduotojas Antanas Pimpė aiškino, kad konvencijos nuostatų įgyvendinimas leis aiškiau apibrėžti privačių įdarbinimo agentūrų veiklos principus, o tai sudarys galimybę labiau atsižvelgti į darbo ieškančiųjų teises bei išvengti piktnaudžiavimo juos įdarbinant.

Bus taikomos sankcijos

“Spaudoje nuolat mirgėdavo publikacijos apie konfliktus, kurie kildavo dėl nesąžiningo agentūrų darbo. Pradėjus galioti konvencijai, už jos pažeidimus bus taikomas sankcijos”, - sakė A.Šlekys.

Nesąžiningos firmos nuo atsakomybės neišsisuks tik tuomet, jei patys žmonės bus kritiškesni. “Teismai nepadės, jeigu nebus įrodymų. Žmonės turi įprasti skaityti, kokias sutartis pasirašo, o jeigu moka pinigus - tegul reikalauja kvito”, - kalbėjo A.Šlekys.

Kai kurie darbdaviai teigė, jog daug kvalifikuotų darbuotojų išvykus į užsienį, efektyviausia jų paieškos forma - skelbimai laikraščiuose, o ne naudojimasis agentūrų paslaugomis. Tuo tarpu bedarbiai abejojo, ar darbo paieškos išties taps nemokamos. “Bus įvestas koks nors registracijos ar dokumentų pildymo mokestis”, - spėliojo jau kelis mėnesius technologės darbo ieškanti moteris.

Manoma, kad personalo konsultacijų, atrankos, paieškos bei įdarbinimo rinkoje veikia apie 100 bendrovių.