Vadovauti visuomeninei televizijai ir radijui siekia verslininkai, operatorius ir žurnalistai

Vakar buvo paskutinė diena, kai pretendentai į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinio direktoriaus postą LRT tarybai privalėjo pateikti dokumentus. LRT tarybos pirmininkas Marcelijus Martinaitis kol kas dar nedrįsta įvardyti, kuris iš penkių kandidatų turi daugiausiai galimybių laimėti konkursą, tačiau žada, kad naujasis vadovas bus paskirtas balandžio 2 dieną.

Neturi patirties

Tapti LRT vadovu panoro žurnalistas, studijos “Pro” vadovas Saulius Sondeckis, investicinės kampanijos “Access Industries” vadovas Baltijos šalyse Darius Norkus, UAB “Alvora” vadybininkas Donatas Valančiauskas, sostinės kabelinės televizijos “Vilsat” pardavimų skyriaus direktoriaus pavaduotojas Zigmas Gružinskas ir laikinai LRT generalinio direktoriaus pareigas einantis ir jau kone dvejus metus Lietuvos radijui vadovaujantis Kęstutis Petrauskis.

LRT tarybos pirmininkas sako, kad taryba kol kas negali vertinti kandidatų, nes nėra įdėmiai susipažinusi su pateiktomis visuomeninės televizijos veiklos vizijomis. Tačiau, anot jo, akivaizdu, kad kai kurie jų neturi nė menkiausios darbo žiniasklaidoje patirties.

“Teoriškai visi pretendentai turi vienodas galimybes. Apie jų trūkumus ir privalumus galėsime kalbėti, kai susipažinsime su jų pateiktomis LRT veiklos vizijomis”, - aiškino tarybos pirmininkas.

Realiausias - K.Petrauskis

Vis dėlto neoficialiai kai kurie tarybos nariai užsimena, kad realiausiu pretendentu laikomas laikinai LRT vadovo pareigas einantis Kęstutis Petrauskis. Jis sako taip pat jautęs politikų spaudimą ir iš dalies pritariantis atsistatydinusio V.Milaknio išsakytiems argumentams, bet dar turi vilties, kad situacija galėtų ir švelnėti.

“Per kone dvejus metus subūrėme energingų, veiklių, darbščių žmonų kolektyvą. Jis dar gali daug ką nuveikti. Be to, norisi įgyvendinti visus iširusios komandos sumanymus. Svarbu, kad LRT iš tiesų taptų visuomeninė”, - aiškino pretendentas į LRT generalinius direktorius K.Petrauskis.

Jis kol kas nelinkęs kalbėti apie konkrečius darbus, bet užsimena, kad ketina reformuoti LRT valdymą, keisti visuomeninės televizijos programas. Būtent dėl esą prastos kultūros laidų kokybės buvusieji televizijos vadovai ir sulaukdavo daugiausiai kritikos.

Tęstų pradėtus darbus

“Gerai pažįstu šią televiziją, turiu nemažą tokio darbo patirtį”, - sakė dabar administracinį darbą “Vilsat” televizijoje dirbantis buvęs LRT operatorius Z.Gružinskas.

Trisdešimt metų LRT dirbęs vyras mano, kad visuomeninis transliuotojas turėtų būti orientuotas į masinį žiūrovą. “Vertinu atsistatydinusių vadovų darbą”, - pastebėjo pretendentas.

Anot M.Martinaičio, ir kiti pretendentai nurodo panašias veiklos gaires. Esą vadybininkai labiau akcentuoja finansinius dalykus.

Kitą antradienį visuomeninio transliuotojo taryba ketina išklausyti pretendentų siūlymus ir galutinai apsispręsti, ką skirti visuomeninio transliuotojo vadovu.

Svarstė Seime

Tuo tarpu Seime ir toliau aptariamos visuomeninio transliuotojo programos. Regis, politikų kišimasis į LRT darbą nemažėja. Vakar Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai pasiūlyta išsamiau informuoti visuomenę apie valdžios institucijų veiklą, transliuoti “valstybinės svarbos Seimo posėdžius”, Vyriausybės ir Prezidento metinius pranešimus.

Tokie pasiūlymai LRT suformuluoti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto parengtame nutarimo projekte dėl visuomeninio transliuotojo 2002 veiklos ataskaitos.

Be to, nutarimo projekte siūloma LRT “daugiau dėmesio” skirti Lietuvos kultūrai ir švietimui, savo laidomis “mažinti masinės kultūros įtaką”, nuosekliau įgyvendinti LRT įstatymo nuostatas dėl “objektyvumo, nešališkumo, etikos, pagarbos žmogaus orumui užtikrinimo”.

LRT tarybos pirmininkas sako, kad kai kurie Seimo narių išsakyti priekaištai nėra objektyvūs, į kitus, anot jo, verta atsižvelgti.

Beveik dvejus metus visuomeninei televizijai vadovavęs Valentinas Milaknis iš LRT generalinio direktoriaus pareigų atsistatydino kovo 4 dieną. Kalbėdamas apie pasitraukimo priežastis V.Milaknis sakė, kad jis nebegalėjo atlaikyti vis stiprėjančio kai kurių politikų ir valstybės institucijų spaudimo. Atsistatydinęs LRT vadovas nevengė kaltinimų ne tik Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkui R.Pavilioniui, bet ir kitiems aukštiems pareigūnams, kuriems, anot jo, įtaką daro komerciniai transliuotojai ar politinės partijos.

Tuomet kai kurie LRT tarybos nariai manė, kad rasti tinkamą žmogų, kuris galėtų vadovauti vis dar kone šešių milijonų litų skolą turinčiai LRT, bus ganėtinai sunku.