Į knygų mugę - ne tik pristatyti kūrybos Pereiti į pagrindinį turinį

Į knygų mugę - ne tik pristatyti kūrybos

2008-05-16 14:11

Vilniuje viešintys bestselerių autoriai ieško giminių šaknų, būsimųjų knygų tipažų ir naujų skaitytojų

Vilniuje viešintys bestselerių autoriai ieško giminių šaknų, būsimųjų knygų tipažų ir naujų skaitytojų

Garsūs vardai ne pirmus metus tampa Vilniaus knygų mugės jauku.

Šiemet į Lietuvą atvyko vos keli bestselerių autoriai, todėl leidyklos vilioja ir lietuviškais vardais. Sostinės “Litexpo” rūmuose ir knygynuose vyksta susitikimai su populiarių romanų, poezijos rinktinių autoriais.

Kitų šalių rašytojų maršrutai driekiasi ne vien nuo viešbučio iki knygynų ar parodos centro. Ne pirmą kartą Vilniuje viešintys kūrėjai stengsis aplankyti bičiulius, mėgstamas Senamiesčio vietas, kiti - ieškoti protėvių šaknų.

Knygose - vien fantazijos

Rusijos detektyvų karalienė Aleksandra Marinina nepanaši į kilmingą damą. Į kuodą surišti plaukai, kelnės, kukli palaidinė - rusė labiau pirminė milicijos pareigūnę. Prieš du dešimtmečius ji dirbo Rusijos vidaus reikalų sistemoje, 1998-aisiais išėjo į atsargą.

Banditai, nusikaltimai, tyrimai liko jos pragyvenimo šaltiniu. Tiesa, ji nebegirdi realių šūvių, nebemato aukų, nors kartais jos vaizduotė atrodo ryškesnė už tikrą gyvenimą.

“Turiu galvą, ji didžiausia mano pagalbininkė. Mano fantazija lakesnė nei išradingiausių nusikaltėlių, - realių faktų mažai populiariosios rusės kūryboje. - Tikras gyvenimas būna nuobodus.”

To tikrai negalima pasakyti apie žymiausios A.Marininos herojės Nastios Kamenskajos būdą. Ji imasi narplioti painius nusikaltimus. Skaitytojus intriguoja Nastios drąsa, herojiškos būdo savybės.

“Ji panaši į mane - rengiasi tos pačios spalvos rūbais, daug rūko, geria kavą, nemėgsta namų ruošos, skundžiasi nugaros skausmais, žavisi klasikine muzika, nemėgsta sportuoti ir atsiduoda savo pagrindiniam darbui”, - “Kauno dienai” kalbėjo populiariausia Rusijos detektyvų kūrėja.

Per 13 metų A.Marinina išleido daugiau nei trisdešimt romanų, daugelio jų pagrindinė herojė - milicijos kriminalistė Kamenskaja. Dalis jų išversta į lietuvių kalbą.

Rašymas neteikia malonumo

A.Marininos namų lentynose - daugiausiai psichologinė literatūra. Net jos lagamine gulėjo keli romanai - lėktuve ir viešbučio kambaryje ji mėgsta skaityti. Kai užverčia kitų kūrinius, rašo. Ir tai daro rekordiniu greičiu.

Pusmetis, ir knyga - toks rusų rašytojos darbo tempas. “Rašymas neteikia malonumo, - autorė griauna stereotipus. - Būna dienų, kai neparašau nė žodžio. Atsisėdu ir galvoju, po to įsijungiu kompiuterinį žaidimą. Nuo monitoriaus neatsitraukiu iki vakaro. Po to pykstu, raminu save: “Kitą dieną į darbą kibsiu nuo ankstyvo ryto”, - kalbėjo rašytoja.

Kūrybinio proceso trūkumus atperka tūkstantiniai knygų tiražai, nemaži honorarai ir skaitytojų būrys. Jų netrūksta ir Lietuvoje. Paprastai pabendrauti su rašytoja susirenka šimtai detektyvinių istorijų mėgėjų. Tik ne pačioje Rusijoje.

“Maskvoje niekas nenešioja ant rankų, - sako ji. - Daugelis kritikų ir žurnalistų leidžia suprasti, kad detektyvas - menkavertis žanras, neturintis išliekamosios vertės. Sulaukiu daugiau kritikos nei pagyrų. Kartais jaučiu, kad aršus knygų priešininkas net nėra skaitęs mano romanų.”

Po šiandieninių susitikimų su skaitytojais rusė ketina pasivaikščioti po sostinę, užsukti į mėgstamas kavines ir parduotuves. Vilniuje ji vieši ne pirmą kartą. “Stebiu aplinką, semiuosi idėjų savo kūrybai, - sako rašytoja. - Kiekviena išvyka vienaip ar kitaip atsispindi mano knygose”.

Ieškos prosenelio artimųjų

Populiaraus romano “Geografo biblioteka” autoriui Jonui Fasmanui sostinėje rūpi ne tik kūrybos populiarinimas. Jis pirmą kartą atvyko į protėvių šalį. Giminės šaknys J.Fasmaną visuomet viliojo apsilankyti Lietuvoje.

“Gal šiek tiek sutirštinčiau spalvas, jei save pavadinčiau lietuviu, bet tikrai turiu baltiško kraujo, - pasisveikinimas lietuviškai neleidžia tuo abejoti. - Mano prosenelis ir jo šeima - žydai, iš Lietuvos emigravę į JAV. Prosenelis mirė, kai buvau kelerių metų. Jo nepamiršau, puikiai prisimenu.”

Vilnius amerikiečiui iš karto paliko neblogą įspūdį. J.Fasmanas stebisi, kodėl artimieji vengė kalbėti apie tikrąją savo Tėvynę. “Matyt, siekė, kad aplinkiniai mus laikytų tikrais amerikiečiais”, - svarstė jis.

Jo tėvams beveik pavyko ištrinti sąsajas su praeitimi - rašytojas nebežino, ar Lietuvoje gyvena giminaičių, kuriose sostinės vietose gimė prosenelis. “Apmaudu, bet gal pavyks tai išsiaiškinti”, - viliasi J.Fasmanas.

Nuo mažens jis domisi Baltijos šalimis. Vaikystėje keli atsitiktinumai praplėtė jo akiratį. “Mokykla, kurioje mokiausi, bendradarbiavo su viena Estijos miesto Tartu mokykla. Viskas vyko XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje, Baltijos šalims tik atgavus nepriklausomybę. Nežinojau, kur yra Estija. Kai atsiverčiau žemėlapį, supratau, kad Tartu yra visai netoli vietos, iš kurios kilo mano giminė”, - prisiminė rašytojas.

Kuria, kur nėra draugų

31 metų amerikiečių autorius lyginamas su žymiausių istorinių trilerių kūrėjais, savo knygose painiojančiais praeities paslaptis - Umberto Eko, Denu Braunu. Bestseleriu tapusioje jo knygoje “Geografo biblioteka” šimtmečių senumo paslaptys įsuka jauną reporterį Polį Tomą. Jis aiškinasi XII a. paslaptingus alcheminius procesus, kuriais bandoma pažinti pasaulį.

Knyga rašyta net dviejose šalyse. “Koks skirtumas, kur kapstytis po praeitį”, - sako J.Fasmanas. Pastaruoju metu jis dažnai aprašo ir dabarties įvykius - dirba Londone leidžiamo žurnalo “The Economist” vienu redaktorių. Šiandien vykstančiame susitikime su skaitytojais jis ketina kalbėti ir apie žurnalistinį darbą.

Ar rašo vos kelioms dienoms atvykęs į kitą šalį? “Turbūt nėra geresnių sąlygų rašyti nei krašte, kurioje trūksta ir draugų, ir pinigų”, - nusijuokia jis. Jei ras laiko, prie nešiojamojo kompiuterio prisės ir Lietuvoje. Viename jo failų - didžioji dalis naujojo romano, kuriame irgi susipina praeities ir dabarties įvykiai.

Kokia gero romano formulė? Amerikietis yra parengęs atsakymą: “Geras romanas - gerai papasakota istorija. Perskaitęs brandžią knygą pasaulį pamatai kitokį”, - sako jis.

Centre - meilės trikampis

Dar vienas išskirtinis Vilniaus knygų mugės svečias - vienas populiariausių ir įdomiausių naujosios kartos norvegų rašytojų Torgrimas Egenas, dėl savo išskirtinio rašymo stiliaus kartais vadinamas norvegiškuoju Tomu Volfu.

Iš pradžių jis studijavo muziką ir kelerius metus keliavo po pasaulį su naujosios bangos pankų judėjimu, grojo bosine gitara grupėje “The Cut”. Tuo metu pasirodė pirmieji jo straipsniai spaudoje.

Dabar rašymas - svarbiausias jo užsiėmimas. Laikraščiuose, žurnaluose, internete yra pasirodę daugiau nei tūkstantis jo straipsnių apie muziką, kiną, literatūrą ir meną. Labiausiai rašytojas domisi kultūriniais pokyčiais ir gvildena šiuolaikinės visuomenės problemas. Daug rašinių galima paskaityti jo interneto dienoraštyje.

Vilniaus knygų mugėje 2007 pristatomas naujausias T.Egeno romanas - “Hermanas”. Tai netradicinio meilės trikampio tarp jauno poeto ir seserų dvynių istorija, vykstanti 1970 m. Kuboje, praėjus dvidešimčiai metų po revoliucijos. “Naujasis romanas kupinas meilės ir praradimo jausmo”, - sakė “Alma littera” vyriausioji redaktorė Danguolė Viliūnienė.

Lietuviai atstovauja skirtingiems žanrams

Šių metų mugėje - didelis dėmesys lietuvių autoriams. Leidyklos pristato naujausias žinomų lietuvių autorių knygas ir ketina dar labiau sustiprinti lietuviškos literatūros leidybos kryptį.

Keturi lietuvių autoriai - rašytojai Vytautas Bubnys, Renata Šerelytė, Rimantas Marčėnas ir kunigas Julius Sasnauskas - savo naujausiais kūriniais reprezentuoja įvairius literatūros žanrus: romaną, eseistiką, knygą vaikams ir istorinį romaną. Mugės rengėjai ragina dalyvauti susitikimuose su šiais rašytojais.

“Lietuvių autorių knygų leidyba - vienas svarbiausių mūsų leidyklos prioritetų. Ne vienus metus bendraujame su daugelio skaitytojų pamėgtais autoriais ir didžiuojamės galimybe knygų mylėtojams pristatyti naujus jų kūrinius, juolab kad Lietuvoje knygų, tarp jų ir lietuviškų, kasmet nuperkama vis daugiau”, - sakė leidyklos “Alma littera” generalinis direktorius Arvydas Andrijauskas. Pasak jo, pernai leidykla išleido 125 pavadinimų knygas, tačiau stengiasi netapti knygų kepimo fabriku ir rūpinasi jų turinio ir išorės kokybe.

Ir kitų leidyklų atstovai sako atsisukantys į Lietuvos rašytojus. Pasak jų, kasmet parduodama vis daugiau vietinių autorių parašytų knygų, kurios atstovauja įvairiems literatūros žanrams.

Vilniaus knygų mugė veiks šiandien ir sekmadienį.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų