Uždraustas vyras

Jau antrą kartą gyvenime tas pats vyras man yra nepasiekiamas. Iš pradžių jis buvo kunigas, o dabar - teisėtas kitos moters sutuoktinis.

Mes su Mykolu buvome pažįstami nuo vaikų darželio laikų. Kartu bėgiojome po obuolių prikritusį jo kiemą mažame provincijos miestelyje. Paauglystėje - bučiavomės. Abu buvome drovūs ir meilėje kur kas mažiau patyrę nei kiti bendraamžiai.

Gal todėl mane taip prie jo traukė. Buvo švelnus ir nieko daugiau iš manęs nenorėjo. Mes bučiuodavomės iki apsvaigimo ir pūslelių ant lūpų, o prieš tai kalbėdavomės apie visą pasaulį. Abu skaitėme daug knygų ir nepaviršutiniškai domėjomės gyvenimu. Nežinau, kiek tada kalbėjo mūsų kūnai, kiek sielos, bet jautėmės labai artimi. Mūsų santykiai nutrūko, kai staiga mirė jo tėvas.

Mykolas užsisklendė ir paskendo namų rūpesčiuose. Jo mama - medicinos sesuo, likusi viena su trimis vaikais, pradėjo auginti ožkas, kad išgyventų. Mūsų susitikimams laiko likdavo vis mažiau. Mykolas labai pasikeitė, dažnai paskęsdavo savo mintyse ir mūsų pokalbis nutrūkdavo per pusę žodžio.

Aš norėjau džiaugtis gyvenimu - šokti, keliauti, vaikščioti ežero pakrantėmis iki išnaktų. Palydovas atsirado greitai. Kaimynas vedė išsiskyrusią moterį iš didelio miesto, o ji turėjo du vaikus. Mažą dukrelę ir mano bendraamžį sūnų. Bendraudama su Rimantu, aš tapau ne tokia drovi ir daug sužinojau apie suaugusių žmonių gyvenimą. Nepajėgdavau atstumti jo glamonių.

Tačiau kai jis tarp dviejų bučinių pasakė girdėjęs, jog mūsų klasės draugas Mykolas po mokyklos rengiasi stoti į Kunigų seminariją, nė pati nepajutau, kaip nuo jo atšlijau. Pastūmusi glėbyje mane laikiusį Rimantą, nubėgau į Mykolo namus. Beldžiau į duris kumščiais, nekantraudama klebenau durų rankeną, bet manęs neįleido.

Pasikalbėti su manimi išėjo Mykolo mama. Ji pasakė, kad nuo šiol jos sūnus man yra uždraustas vyras. Jo ketinimai tapti kunigu yra rimti, tačiau kas žino, ką jis padarys, jei jo vienintelė mylimoji staiga puls ant kaklo. Aš apstulbusi tylėjau, nes mes su Mykolu apie meilę nebuvome kalbėjęsi. Aš net šiek tiek pykau, kad jis, pamatęs mane vaikštinėjant su naujuoju draugu, nieko nepasakė.

Per išleistuves Mykolas manęs vengė, o Rimantas nė minutei nepaliko manęs vienos. Sakė, kad su suaugusios moters drabužiais esu nepakartojama, kad jis visiškai pametęs dėl manęs galvą ir norįs vesti. Praleidau jo žodžius pro ausis, bet kai jis vėl apie tai prabilo, mano savimeilę maloniai pakuteno. Tai bent bus naujiena visiems bendramoksliams. Neištvėriau nepasigyrusi artimiausioms draugėms.

Baigiantis išleistuvių vakarui, Mykolas paprašė Rimanto leidimo su manimi pašokti. Šis sutiko, pasakęs, kad neketina savo sužadėtinės laikyti prie savęs pririšęs. Mykolas išblyško, o šokant jo ranka ant mano liemens virpėjo. Man net pasirodė, kad jo akys įtartinai blizgėjo, bet aš tik paklausiau, kada seminarijoje prasideda stojamieji egzaminai.

Visų klasės draugų pavydui ištekėjau už gražuolio Rimanto ir mes abu išvažiavome studijuoti. Iki studijų pabaigos susilaukėme dviejų vaikų. Laiko ir pinigų stigo siaubingai, abu su vyru pavargome nuo tokio gyvenimo. Pradėjus dirbti pasidarė lengviau, bet ir pagundų daugiau atsirado. Pirmas neatsilaikė Rimantas. Kai moterys pradėjo skambinti jam į namus, pasakiau, kad mums tikriausiai metas skirtis. Jis neprieštaravo. Po kultūringų skyrybų atsigavau gana greitai.

Buvau dar jauna ir skubėjau gyventi, trokšte troškau meilės. Po kelerių metų buvau pakviesta į tuometinio draugo jaunesnės sesers vestuves. Maniau, apalpsiu, kai pamačiau jaunikį. Tai buvo Mykolas. Kamantinėjamas draugas prisipažino, kad jo sesutė išteka už buvusio kunigo. Tikino, kad jis jau buvo apsisprendęs atsisakyti kunigystės, kai jie susipažino. Kunigu tapęs ne iš pašaukimo, o iš nevilties - mirė tėvas, paliko mergina, o motinai jo sprendimas buvo tarsi pragiedrulys.

Pasiskundusi galvos skausmais, paprašiau parvežti mane namo, o paskui išvis pasistengiau nutraukti santykius su tuo vyru. Nenorėjau dar kartą sujaukti Mykolo gyvenimo. Jo siela per jautri, kad ištvertų dar ir skyrybas. Gal man maloniau taip manyti, tačiau, pamatęs mane savo vestuvėse, jis išblyško, kaip kadaise per išleistuves. Iki šiol nežinau, ar gerai pasielgiau darsyk jo taip lengvai atsisakydama.

Jūratė