Jau gerą pusmetį Lietuvoje aktyviai propaguojama “dipolio” ar “metropolio” Kaunas - Vilnius idėja. Tačiau, kas tai yra, neaišku. Visuomenė net nematė parengto projekto, o politikai jau skuba jį įgyvendinti. Jiems, atrodo, visai nesvarbu, ar pritaria šiai idėjai miestiečiai, nes politikai viską geriau išmano ir žino už paprastus mirtinguosius. Tuo tarpu vilniečiai jau šaiposi iš kauniečių, kad greitai Kaunas taps Vilniaus priemiesčiu, kad išnyks net Kauno pavadinimas.

Visa tai kelia pagrįstą nerimą. Pagaliau, ką gi reiškia tas “dipolis” ar “metropolis”? V.Vaitkevičiūtės tarptautinių žodžių žodyne, išleistame 2000 metais, rašoma: “Dipolis: 1. elektros srovė, tekanti uždaru kontūru... 2. trumpųjų radijo bangų antena iš dviejų lygių laidininkų...” (T. 1. P. 265). “Tarptautinių žodžių žodynas”, išleistas 1985 m., aiškina: “dipolis - dviejų lygių, bet priešingo ženklo el. krūvių, magn. polių, esančių netoli vienas kito, sistema” (P. 113).

“Metropolis - didžiausias provincijos arba valstybės miestas, svarbiausias kultūros, ekonomikos centras; sostinė” (T.2. P. 116).

Kaip matome iš apibrėžimų, tai yra du skirtingi dalykai: “dipolį” galima suprasti kaip du lygius miestus, o “metropolis” yra vienas miestas. Tai kas iš tikrųjų kuriama?

Ne per seniausiai “Kauno dienoje” išspausdintame straipsnyje “Dipolio projektas - ant nuomonių svarstyklių” taip pat vartojami abu pavadinimai - ir “dipolis”, ir “metropolis”, rašoma, kad miestų susijungimo idėjos šalininkai susibūrė į iniciatyvinę grupę. Pasirodo, ši idėja jau brandinta daug metų. Gal vis dėlto šitą naujai kuriamą tvarinį reikia vadinti tikruoju vardu -”megalopoliu” - dideliu miestu, daugelio miestų ir gyvenviečių junginiu (Tarptautinių žodžių žodynas. V., 1985. P. 310). Kaip vadinsis šis “megalopolis” - gal ZUOKMIESTIS? Pamodeliuokime ateities perspektyvas: Kauno neliks, o ilgiausia “megalopolio” gatvė jau žinoma - Savanorių prospektas. Tai gal ir rinkimai į Kauno savivaldybę jau nereikalingi? Gal jiems skirtus pinigus reikėtų panaudoti pagrindinės ZUOKMIESČ1O gatvės “elektrifikavimui”?

Bet grįžkime į dabartį. Kviečiame sukurti ir alternatyvią iniciatyvinę grupę - Kauno gynimo ir saugojimo grupę. Net sovietmečiu Kaunas išliko patriotiškiausias Lietuvos miestas, nes čia gyva tarpukario nepriklausomos Lietuvos dvasia. Lietuvos atgimimo pradžioje vis buvo žiūrima, ką pasakys Kaunas. Didžiausia viltis Kaunas buvo ir 1991 m. sausio įvykių metu. Tai kodėl vėliau jis pradėtas menkinti ir niekinti?

Žiniasklaida daugiausia rašo apie Kauno nusikaltėlius, bet ne apie kultūrinį gyvenimą. Jau dešimtmetį aiškinama, kad Kaunas yra tik degalinė tarp Vilniaus ir Klaipėdos, ir dar neapšviesta. Seimo politikai leidžia sau juokauti, kad Kauną reikia aptverti spygliuotomis vielomis, nes ne tokį merą išsirinko, o Vyriausybės valdininkus labai erzina, jei kas primena, kad Kaunas buvo laikinoji sostinė. Kai kas net rimtai siūlė į Vilnių perkelti Nežinomo kario palaikus, kad užsienio svečiams būtų arčiau gėles padėti. Pagarbos atidavimas Nežinomam kariui yra išbrauktas iš Užsienio reikalų ministerijos protokolo kaip privaloma aplankyti aukšto rango užsienio svečiams vieta, nors valstybės atsikūrimo pradžioje čia gėles dėjo Švedijos karališkoji pora, Čekijos prezidentas V.Havelas ir kiti įžymūs Lietuvos svečiai. Kaunas dažniausiai prisimenamas ir uoliai giriamas tik prasidėjus kokiai nors rinkimų kampanijai. Tada jau viena po kitos čia važiuoja kandidatų delegacijos, įvairūs partiniai bosai. Tai suprantama, juk ne kartą rinkimų rezultatus nulėmė būtent Kauno rinkėjų balsai.

Tad gal ponai politikai galėtų paaiškinti, kokį tvarinį jie kuria? Reikalaujame, kad kiekvienas kandidatas į miesto Savivaldybės Tarybą pareikštų aiškią savo poziciją šiuo klausimu. Primename, kad šios kadencijos miesto Tarybos rinkėjai neįgaliojo spręsti Kauno prijungimo, naikinimo ar teritorijos pakeitimo klausimų. Tam reikėtų bent jau visuotinės Kauno miesto gyventojų apklausos ar vietos žmonių referendumo. Sužinoję jūsų poziciją, rinkėjai galės aiškiau pasirinkti, už ką balsuoti.

Algirdas MARKŪNAS,

Audronė VEILENTIENĖ,

Aušra JUREVIČIŪTĖ,

Zita BALYNIENĖ,

Arvydas POCIŪNAS ir kiti

Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojai

(iš viso 11 parašų)