Kaimo turizmas įmanomas tik gražiose vietovėse, tačiau jose šis verslas labai ribojamas

Kaimo turizmas Lietuvoje tampa vis populiaresnis: pernai kaimo sodybas aplankė ir jose ilsėjosi apie 160 tūkstančių žmonių, o šiemet laukiama per 200 tūkstančių. Kaimo sodybų šeimininkai sukūrė apie 10 tūkstančių darbo vietų. Jie norėtų plėtoti savo verslą, tačiau tai daryti trukdo daugybė draudimų, apeliuojančių į neva galimą verslo žalą aplinkai, gamtai.

Savo kieme nesijaučia šeimininkais

“Mano nuosavybė - 1,5 hektaro teritorija. Turiu kaimo sodybą. Joje - namas, pirtis, ūkinis pastatas. Šiandien noriu statyti pavėsinę, bet negaliu to padaryti, nes saugomose teritorijose leidžiamas užstatymo plotas - 200 kvadratinių metrų. Mano sodyboje jis jau užstatytas ir jokių statinių daugiau neleidžiama statyti. Ar tai normalu, kad mano kieme man reguliuotų - galiu ar negaliu statyti pavėsinę?” - stebėjosi sodybos savininkas, Lietuvos kaimo turizmo verslo asociacijos narys Kęstutis Kazlauskas. Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje nuskambėjusius K.Kazlausko žodžius palydėjo kitų savininkų sarkastiškos, jų situaciją atspindinčios replikos: “Ne tik pavėsinės, bet ir šuns būdos negali statyti”.

“1997-aisiais startavęs Lietuvos kaimo turizmas, per septynerius metus tapo gerai žinomas Skandinavijos šalyse, Vakarų Europoje, - teigė Lietuvos kaimo turizmo verslo asociacijos prezidentė Regina Sirusienė. - Kaimo turizmas įmanomas tik gražiose teritorijose: kur yra miškas, vandens telkiniai, patraukli vietovė. Tai Lietuvoje išimtinai saugomos teritorijos, kur galioja daugybė draudimų ir apribojimų. Kaimo turizmo verslo plėtra nebūtų kenksminga gamtai, jeigu būtų reglamentuota, ką galima daryti. Tačiau visiškai drausti - tai - nevalstybinis požiūris į verslą”.

Šiuo metu Saugomų teritorijų įstatyme nėra juridinių nuostatų, įteisinančių kaimo turizmo veiklą ir apibūdinančių kaimo turizmo veiklos reguliavimą saugomose teritorijose, todėl ši veikla reguliuojama poįstatyminiais teisės aktais. Pasak R.Sirusienės, juose dažniausiai neatsižvelgiama į kaimo turizmo veiklos aspektus bei poreikius, ignoruojami privačios nuosavybės panaudojimo teisiniai aspektai.

Apribojimai mažina konkurencines galimybes

Lietuvoje kaimo turizmo veikla orientuota į poilsio paslaugas, kurios neįmanomos be miško, vandens telkinių.

“Tačiau Saugomų teritorijų įstatymas nustato visiems vandens telkiniams be išimties apsaugos juostas ir apsaugos zonas, kuriose draudžiama paslaugų objektų, tarp jų ir kaimo turizmo sodybų, statybos. Tų zonų ribos gali būti nustatytos iki 100 metrų, o saugomose teritorijose - net padvigubintos. Esant tokiems apribojimams, kaimo turizmo veikla praranda patrauklumą ir konkurencines galimybes. Poilsio paslaugų versle net vaizdas pro langą lemia paslaugos kainą, jau nekalbant apie aplinkos kokybę, patogumą, pasirinkimo galimybes”, - sakė asociacijos prezidentė R.Sirusienė.

Pagal Saugomų teritorijų įstatymą prie vandens telkinio tam tikru atstumu (50 metrų ir toliau) galima statyti tik vieną individualaus naudojimo pirtį, ne didesnę kaip 25 kv. metrų.

“Jei sodybų šeimininkai negalės statyti mažųjų prieplaukų, vandens atrakcionų, o 25 kvadratinių metrų be sanitarinio mazgo pirtis bus už 50 ar 200 metrų nuo vandens telkinio, niekas nevažiuos poilsiauti į tokią sodybą”, - įsitikinusi Regina Sirusienė.

“Man neleidžia statyti pirties, didesnės kaip 25 kvadratinių metrų, o kitoje ežero pusėje kažkas pasistato 120 kvadratinių metrų ploto statinį. Kažkam kažkodėl galima!” - piktinosi Kaimo turizmo verslo asociacijos Lazdijų rajono skyriaus pirmininkė Albina Pruskienė.

Iškirsti mišką leidžiama, o įkurti kaimo sodybą - ne

Kaimo turizmo verslui vystytis taip pat trukdo draudimai miško žemėje statyti kaimo turizmo, medžiotojų namelius ir kitus rekreacinius statinius.

“Nežinau tokio verslo, kuris darytų sau žalą: kaimo turizmo verslininko pastatytas objektas neterš vandens ar aplinkos, nes tai susiję su jo verslu, klientų gausa”, - tvirtino asociacijos prezidentė R.Sirusienė

“Kaimo sodybų šeimininkai nedarko miškų, - tvirtino Lietuvos kaimo turizmo verslo asociacijos Varėnos skyriaus pirmininkė Lina Černiauskienė. - Būtų mano valia, miškų niekada nebūčiau grąžinusi žmonėms. Juk kas gi dabar miškuose darosi? Žmogus atgavo mišką ir jį tuoj pat parduoda. Jei leidžiama biržę iškirsti per 10 metų, jis ją iškerta per vieną mėnesį. Miškuose - plynių didžiausi plotai. Mūsų kaimo seni žmonės sako, jog miškų niekada taip smarkiai nekirto kaip caro laikais ir dabar. Kai iškirs šimtamečius medžius, mūsų Dzūkija nebebus tokia graži”.

Kaimo turizmo verslo asociacijos nariai mano, jog būtina papildyti Miškų įstatymą - šalia miško ūkinės veiklos įvardijant ir kaimo turizmo veiklą. Taip būtų galima sudaryti palankią teisinę aplinką kaimo turizmo paslaugų bei kitos rekreacinės infrastruktūros plėtojimui miškuose kaimiškosiose vietovėse. Siūloma priimti įstatymo pataisas, kurios išplėstų savininkų teises naudoti nuosavą mišką ir juo disponuoti ne vien miškų ūkio veiklai.

Pataisos turėtų numatyti, kad statant statinius pirmiausiai būtų panaudojami neapaugę mišku plotai ir tik nesant tokių galimybių būtų leidžiama vykdyti atrankinius kirtimus. Mišką naudojant rekreacinei ar kaimo turizmo veiklai, jis tampa tos veiklos dalimi, todėl natūraliai miškas bus labiau saugomas ir prižiūrimas.

“Miškų įstatymas leidžia tik rekreacinę veiklą. Ji suprantama kaip vaikščiojimas, grybavimas, uogavimas, grožėjimasis gamta. Galima plaukti upe ar miške esančiu ežeru, bet miške neleidžiama apsistoti nakvynei. Paradoksas: jei miškas brandus - jį savininkas gali iškirsti, sunaikinti, bet panaudoti jį poilsiui, prižiūrėti, iš jo padaryti miško parką - to padaryti negalima. Tuo labiau neleidžiama pastatyti medžioklės namelį. Bet mes juk nesiūlome miškuose leisti statyti didžiulius poilsio kompleksus. Manome, kad ten galėtų atsirasti kaimo turizmo sodyba. Įstatymas deklaruoja rekreacinę veiklą, bet ji be paslaugos neįmanoma”, - tvirtino Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos Turizmo paslaugų plėtros skyriaus vedėjas Gintautas Indriūnas.

SAPARD parama verslui plėtoti

Tai, kad kaimo turizmo sodybų šeimininkai saugo mišką, patvirtina Romos ir Eimanto Zalensų atvejis. Kauno rajone, Padubysio kaime, esanti jų sodyba apsupta miškų. Prieš keletą metų Zalensai įsigijo šalia sodybos esantį mišką.

“Mums miško tikrai nereikėjo, bet įsigijom jį tam, kad išsaugotume: mišką ketino parduoti ir iškirsti. Mes būtume likę ant pliko lauko. Kas pas mus tada būtų važiavę poilsiauti?” - klausė Roma Zalensienė. Ji kvietė Seimo narius apžiūrėti jos sodybą ir įsitikinti: ar kaimo turizmu užsiimantys žmonės saugo gamtą, ar ją niokoja.

Zalensų sodyboje gamtos ir komforto derinys pritraukia nemažai poilsiautojų. Nors jiems čia siūloma nemažai pramogų (iškylos valtimis Dubysa, sezoninė žvėrių ir paukščių medžioklė, įrengtos krepšinio, tinklinio aikštelės, išsiilgusiems ramybės - grybų, uogų pilnas miškas), Zalensai plečia pramogų, poilsiavimo ratą. Statoma pirtis, rengiami teniso kortai ir kt. “Šiam kompleksui įrengti lėšų gavome iš SAPARD programos”, - sakė Eimantas Zalensas.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta teigė, jog tokią paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gavo 18 kaimo turizmo sodybų objektų.

“Nuo 2004 iki 2006 metų kaimo turizmo, įvairių amatų verslui iš struktūrinių fondų skirta apie 72 milijonai litų. Šiemet bus įsisavinta apie 20 milijonų litų”, - sakė G.Kniukšta.

Brangiai kainuojantys formalumai

Kaimo sodybų šeimininkai skundžiasi, jog labai sudėtinga namų valdoje pastatyti naują apgyvendinimui skirtą statinį arba pritaikyti jau esamus, nesuformavus naujos valdos. Nesuformavus naujo sklypo nėra galimybių įregistruoti tokio statinio turto registre. O detalaus plano parengimas ir su tuo susijusios kitos procedūros gali kainuoti iki 10 tūkstančių litų.

“Komitetas įvertins pastabas, kas trukdo kaimo turizmui sparčiau vystytis, kokius teisės aktus reikia keisti ir ką daryti, kad kaimo turizmas taptų patrauklesnis ne tik Lietuvos gyventojams, bet ir iš tolimų kraštų atvykstantiems pailsėti svečiams”, - žadėjo Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta.

Jis tvirtino, jog Kaimo reikalų komitetas teiks Seimui svarstyti Kaimo turizmo verslo asociacijos pasiūlymus: Teritorinio planavimo įstatymą suderinti su Turizmo įstatymu dėl kaimo turizmo plėtros, Miškų įstatyme įteisinti kaimo turizmo objektų statybą kaip miško panaudojimą rekreacinei veiklai, Saugomų teritorijų įstatyme įteisinti kaimo turizmo veiklą.