Lietuvoje apsigyvenusi ispanė išmoko būti pastabesnė gamtos ritmui ir jautresnė greta esantiems žmonėms

Daugiau nei preiš šešerius metus į Lietuvą atvykusi ispanė Karmen Karo šiandien ne tik pati puikiai kalba lietuviškai, bet ir moko lietuvius ispanų kalbos bei svajoja jiems lietuviškai skaityti paskaitas apie Servantesą.

Nuo mažens mėgo linksniuoti

Iš Pietų Ispanijos kilusi keturiasdešimtmetė Karmen 1997-aisiais atvykusi į Lietuvą negalėjo pasakyti nė žodžio lietuviškai, ničnieko nesuprato - nei apie ką kalbama, nei kas laikraščiuose rašoma. Tad nieko nelaukusi ji susirado lietuvių kalbos mokytoją. Anglų ir ispanų filologiją studijavusiai ispanei mokytis lietuviškai buvo labai įdomu, nors ir nelengva.

“Lietuvoje, matyt, atsidūriau neatsitiktinai, - šypsosi ji, - nes linksniuoti man patiko nuo mažens”. Ispanų kalboje linksnių nėra, tačiau humanitarinę kryptį mokykloje pasirinkusi Karmen sakė negalėdavusi ramiai miegoti, kol neparuošdavo lotynų ir graikų kalbų namų darbų.Turbūt todėl šiandien ji be jokio vargo suderina daugeliui užsieniečių koją pakišančias lietuviškų žodžių galūnes.

Išmokusi lietuviškai, Karmen įniko į lietuvių literatūrą. Pradėjusi nuo Šatrijos Raganos, ispanė skaitė J.Biliūną, Žemaitę, V.Krėvę. “Tai ne tik didelis malonumas, - sako ji. - Knygos padeda man geriau suprasti lietuvių kultūrą bei žmonių būdą”.

Priprato prie lietuviškų žiemų

Paklausta, kokį pirmą įspūdį jai padarė Lietuva, 1997 metų rugpjūtį į Vilnių atvykusi Karmen sakė prisimenanti, kad pirmosiomis dienomis buvo labai karšta. Prieš tai keletą metų Airijoje gyvenusi ispanė sakė karščių Lietuvoje tikrai nesitikėjusi.

Karmen sako Lietuvoje išmokusi būti pastabesnė gamtos ritmui, nes nei Ispanijoje, nei Airijoje metų laikų kaita nėra tokia pastebima kaip Lietuvoje. Prie lietuviškų žiemų jau pripratusi ispanė prisipažįsta ir šiandien nenešiojanti kepurių. “Nemėgstu, kai jos spaudžia galvą”, - sako ji.

Jautrumo pamokos

Įspūdį apie čia gyvenančius žmones Karmen sako susidariusi kiek vėliau, kai išmoko lietuvių kalbos ir pradėjo daugiau bendrauti su žmonėmis. Itin šiltai Karmen prisimena savo pirmąją lietuvių kalbos mokytoją. Ji sako specialiai išsirinkusi moterį, kuri nemokėjo nei angliškai, nei ispaniškai, kad būtų priversta per pamokas kalbėti tik lietuviškai.

“Ji ne mažiau nei aš pati norėjo, kad prabilčiau lietuviškai, - pasakoja ispanė, - ir tikrai padarė viską, kad man padėtų”. Iš pradžių pamokose tekdavo griebtis ir gestų kalbos, tačiau ilgainiui šis mokymosi būdas pasirodė esąs labai efektyvus. Karmen sako neabejojanti, kad jai labai daug padėjo ir tai, jog ilgainiui jos su mokytoja tapo geros draugės.

Ispanė tvirtino ne kartą įsitikinusi, kad lietuviai geba pasiaukoti, yra draugiški ir moka pastebėti šviesiąsias gyvenimo puses. “Aš nesuprantu, kodėl Lietuvos žmonės save dažnai vadina pavyduoliais ir paniurėliais, - sako Karmen. - Taip kalbėdami jie akivaizdžiai save nuvertina”. Ispanė teigia būtent iš lietuvių išmokusi būti atidesnė ir gamtai, ir kitam žmogui.

Kelionių knyga - “Don Kichotas”

Šiuo metu Karmen dirba ispanų kalbos dėstytoja Vilniaus universiteto Užsienio kalbų institute. Ją džiugina tai, kad susidomėjimas ispanų kalba Lietuvoje nuolat auga. Ispanė sako pastebinti, kad daugelis studentų domisi ne tik jos gimtąja šalimi, bet ir Pietų Amerika - svajoja aplankyti Meksiką, Argentiną ar kitas šio kontinento šalis.

Karmen labai mėgsta savo darbą ir sako visada žinojusi, kad bus mokytoja ar dėstytoja. Beje, ateityje jai patiktų skaityti ir ispanų literatūros paskaitas. Daktaro disertaciją Servanteso tematika apgynusi bei Airijos studentams paskaitas apie Servantesą skaičiusi ispanė sako svajojanti kada nors jas parengti ir lietuviškai. Karmen ypač žavisi “Don Kichotu”.

Ji negali pasakyti, kiek kartų jau perskaitė šį XVII a. parašytą dviejų tomų romaną. “Aš nuolat jį skaitau ir vis randu dar nepastebėtų dalykų”, - sako ispanė. Keliauti mėgstanti Karmen pasakoja įsigijusi netgi mažo formato “Don Kichoto” leidimą, kad galėtų jį pasiimti. “Kalbėdama apie “Don Kichotą” visada jaudinuosi, - prisipažįsta ji. - Ši knyga man atrodo tarsi gyva - būdama keleto šimtmečių senumo, ji ir šiandien “pagauna” skaitytoją, priverčia jį džiaugtis bei liūdėti”.

Karmen pasakoja kartą Airijoje, universiteto bibliotekoje, pastebėjusi savo studentę, kuri skaitydama knygą čia juokėsi, čia staiga surimtėdavo, o netrukus vėl šypsojosi. Priėjusi arčiau ispanė pamatė, kad mergina skaito “Don Kichotą”.

Kitokie apelsinai

Jau seniai ne tėvynėje gyvenanti Karmen sako nepasiilgstanti ispaniškos kasdienybės. Tačiau turtingą savo šalies kultūrą bei literatūrą ispanė išmoko ypač vertinti būtent gyvendama užsienyje. “Mylėdamas savo šalį, lengviau pritapsi ir svečiame krašte”, - sako ji. Pietų Ispanijos kaitroje užaugusi Karmen prisipažįsta pamėgusi lietuvišką klimatą bei gyvenimo būdą.

Tik apelsinų Lietuvoje ispanė neperka - jų skonis per daug skiriasi nuo tų, prie kurių priprato vaikystėje. Tačiau šių vaisių Karmen sako itin nepasigendanti, mat augdama jų atsivalgė tiek, kad kartais nė į tą pusę žiūrėti nenorėdavo.

Su didesne nostalgija Karmen kalba apie apelsinmedžių žydėjimo metą. Pavasarį šiems medžiams aplipus baltais žiedais, visur tvyrodavo jų nuostabus aromatas. Ispanė juokiasi prisiminusi, kaip būdama maža prie namų esančiame sode prisiskindavo apelsinų žiedų, suberdavo juos į buteliuką, užpildavo vandeniu ir taip pasidarydavo “kvepalų”.

Labai skaniai kvepėdavo ir apelsinų žiedų medus. Kartą, kai Karmen dar buvo nedidelė, jos tėtis leido vienam bitininkui į jų sodą atvežti avilių. Tais metais vaikščioti po sodą buvo nesaugu, tačiau išvažiuodamas dėkingas bitininkas paliko puikaus gelsvai oranžinės spalvos apelsinų žiedų medaus.

Nemėgsta koridos ir futbolo

Paklausta, ką mano apie koridą, Karmen prisipažįsta niekada jos nemėgusi. Nors moteris užaugo šalia Sevilijos, kuri garsėja savo koridomis, Karmen šeima niekada jomis nesidomėjo. Vienintelis koridos mėgėjas šeimoje buvo senelis, kuris niekaip negalėjo suprasti, kodėl kiti šeimos nariai nevertina šio įspūdingo reginio.

Karmen prisipažįsta per daug nesidomėjusi ir futbolu, nors Ispanijoje jis toks pat populiarus, kaip Lietuvoje krepšinis. Beje, stebėti krepšinio varžybas ispanei daug įdomiau nei futbolo, o per lemtingąjį praėjusių metų Europos krepšinio čempionato finalą Karmen sako “sirgusi” už lietuvių komandą. “Paskui telefonu gavau už tai pylos nuo tėvo”, - šypsosi ispanė.

Patiktų versti knygas

Kalbėdama apie ateities planus, ispanė prasitaria, kad būtų įdomu išversti į gimtąją kalbą lietuvių rašytojų kūrinių. Jai labiausiai patiktų versti tokias knygas, iš kurių ispanų skaitytojai galėtų daugiau sužinoti apie Lietuvos istoriją, geriau pažinti lietuvių kultūrą.

“Prieš kurį laiką ispaniškai išleistas B.Sruogos “Dievų miškas” sulaukė susidomėjimo, - sako Karmen. - Manau, kad Ispanijoje būtų populiarūs ir kitų lietuvių rašytojų kūriniai”. Ispanė prisipažįsta dar nesuspėjusi perskaityti daugybės lietuvių rašytojų darbų, kurie jai atrodo vertingi. “Bet nieko,- juokiasi Karmen, - tam juk turiu visą gyvenimą!”