Sergamumas prostatos vėžiu didėja visame pasaulyje

Vienas iš 10 vyrų suserga prostatos vėžiu. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2000 m. pasaulyje diagnozuota 540 tūkst. prostatos vėžio (priešinės liaukos) atvejų. Ši liga buvo priskiriama senyvo amžiaus vyrams, bet pastaraisiais metais ji diagnozuojama vis jaunesniems.

Priešinės liaukos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų Vakarų pasaulyje. Ji dažnėja ir Centrinėje bei Rytų Europoje.

Europos Sąjungos šalyse prostatos vėžys kasmet diagnozuojamas 85 tūkst. vyrų. Ši vėžio forma lemia apie 9 proc. onkologinių vyrų mirčių.

Susirgę prostatos vėžiu, vienerius metus išgyvena 73,6 proc. vyrų, o penkerius metus - 28,2 proc.

Vidutinė išgyvenamumo trukmė yra 2,2 metai.

Pirmauja tarp vyrų onkologinių ligų

2001 m. Lietuvoje užregistruoti 1007 nauji prostatos vėžio atvejai, o 2002 m. - 1329 (sergamumas padidėjo net 32 proc.). Kaip ir daugelyje pasaulio šalių, prostatos vėžys tapo dažniausia vyrų onkologine liga. Ja serga daugiau nei 1 mln. pasaulio vyrų.

Lietuvoje 2004 m. prostatos vėžiu sirgo 1908 vyrai, tai yra 94 iš 100 tūkst. gyventojų. Šiuo metu tai antra pagal mirtingumą, po plaučių vėžio, onkologinė vyrų liga. Prostatos vėžiu paprastai serga vyresni nei 60 metų amžiaus vyrai (90 proc. ligonių), tačiau pastaraisiais metais ši liga nustatoma ir jaunesniems nei 55 metų vyrams.

Apie 30 proc. vyresnių kaip 70 metų vyrų serga latentine, t.y. slapta (nematoma) vėžio forma. Tik labai nedidelė dalis tokių navikų yra nepavojingi. Dažniausiai negydomas prostatos vėžys auga pačioje prostatoje ir plinta į kitus organus, pavyzdžiui, į dubens limfmazgius ir į kaulus.

Būtina diagnozuoti kuo anksčiau

Šios ligos rizika ypač išauga vyrui sulaukus 35-40 metų. Neabejojama, kad prostatos vėžio genezė susijusi su involiuciniais vyro organizmo pokyčiais, senstant ryškėjančiu lytinių hormonų disbalansu. Pirmos eilės paveldimumas prostatos vėžio riziką padidina apie du kartus. Riziką taip pat didina mažas E vitamino kiekis maiste, retas buvimas saulėje ir kt.

Kol prostatos vėžys yra ankstyvų stadijų, jo gydymo rezultatai, panaudojant šiuolaikinius gydymo metodus, labai geri. Deja, vyrai į gydytoją dažnai kreipiasi pavėluotai. 2002 metais net 70 proc. vyrų prostatos vėžys buvo nustatytas pavėluotai, tai yra III-IV stadijos.

Pirmųjų stadijų, dar neišplitęs prostatos vėžys dažniausiai nesukelia jokių simptomų, todėl dažnai ligoniai neina pas gydytojus. Kartais vėžys aptinkamas profilaktinio sveikatos tikrinimo metu ar tiriant vyrą dėl kitokios ligos.

Onkologų praktika rodo, kad taip smarkiai didėjant sergamumui prostatos vėžiu tapo būtina, kad profilaktiškai tikrintųsi visi vyrai.

Medikų rekomendacijos

Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos skelbiamais priešinės liaukos vėžio ankstyvos diagnostikos principais, rekomenduojama, kad 40-50 metų amžiaus vyrai vieną kartą per metus pasitikrintų pas urologą.

Vyrams nuo 50 metų amžiaus būtina 2 kartus per metus išsitirti PSA (prostatos specifinio antigeno) kiekį kraujyje. Šis tyrimas leidžia anksti įtarti prostatos piktybinės ligos pradžią ir laiku pradėti gydymą.

Prostatos specifinio antigeno (PSA) testo sukūrimas ir įdiegimas klinikinėje praktikoje buvo revoliucinis įvykis priešinės liaukos vėžio kontrolės srityje. PSA testas yra informatyvus ir nepriklausomas prostatos vėžio rizikos žymuo, patikimesnis negu kiti prostatos vėžio diagnostiniai tyrimai. PSA testo vertė onkourologinėje praktikoje yra didesnė negu mamografijos - diagnozuojant krūties vėžį.

Didžiojoje Britanijoje šis tyrimas atliekamas ne tik onkologiniuose centruose ar klinikose, bet ir pas bendrosios praktikos gydytojus.

Ligos anatomija

Prostatos vėžys - tai nekontroliuojamas (piktybinis) priešinės liaukos (vyrų lytinės liaukos) ląstelių dauginimasis. Priešinė liauka yra po šlapimo pūsle ir gamina sekretą, kuris kartu su sėklinėmis pūslelėmis sudaro spermą. Priešinė liauka gaubia šlaplę, per kurią šlapimas varpa išteka iš šlapimo pūslės. Normali jauno vyro priešinė liauka yra graikinio riešuto dydžio, vyrui senstant ji didėja.

Prostatos vėžys, kitaip negu daugelis kitų vėžio formų, plinta lėtai. Ilgainiui jis gali išplisti į kitus organus ir audinius, taip pat ir kaulus.

Prostatos vėžys išsivysto iš liaukos ląstelių. Vienas iš rizikos veiksnių yra amžius, asmens šeimyninis gyvenimas, įtakos turi ir mitybos bei kiti aplinkos veiksniai.

Tikslios prostatos vėžio, kaip ir daugelio vėžio formų, priežastys yra nežinomos. Gydytojams žinoma, kad vėžio plitimas priklauso nuo vyriško lytinio hormono testosterono. Hormonas - tai cheminis signalas, kuris yra išskiriamas įvairių kūno liaukų, pernešamas krauju ir kontroliuoja kitų organų veiklą, pavyzdžiui, jų augimą.

Hormonai gali kontroliuoti ir vėžinių ląstelių augimą - būtent tai testosteronas daro prostatos vėžio atveju.

Simptomai

Paklauskite savęs, ar dažnai patiriate šiuos simptomus:

dažnas poreikis šlapintis, ypač naktį;

reikia pastangų pradėti šlapintis, o besišlapinant tenka sustoti ir vėl pradėti;

šlapimas teka lėtai arba varva;

noras šlapintis užeina staiga;

pasišlapinus lieka jausmas, kad šlapimo pūslė pilnai neišsituštino;

šlapinantis skauda;

kraujas šlapime arba spermoje;

nepaaiškinama šlapimo takų infekcija, skausmas kirkšnyje arba tarp sėklidžių ir išangės;

vidurių užkietėjimas ar kitaip pakitęs tuštinimasis;

impotencija, sutrikusi erekcijos pradžia arba jos palaikymas;

kaulų, raumenų skausmas arba sustingimas apatinėje nugaros dalyje, stubure ir klubuose.

Gerybinės prostatos hiperplazijos ir prostatos vėžio simptomai yra panašūs. Labai svarbu detaliai aptarti visus patirtus simptomus su gydytoju. Jis gali atlikti paprastą vidinį prostatos ištyrimą: tiesiosios žarnos tyrimą pirštu. Neleiskite, kad šį tyrimą tektų atidėti dėl jūsų drovumo. Jeigu daktarui kils įtarimas, jis gali paskirti kraujo tyrimą prostatos specifiniam antigenui, PSA nustatyti. Padidėjęs PSA kiekis gali būti susijęs su prostatos vėžiu.

Metodų yra daug

Prostatos vėžį galima gydyti įvairiais būdais. Tinkamiausias nustatomas pagal ligos piktybiškumo fazę (augimo ir plitimo greitį) diagnozavimo metu.

Parenkant gydymą turėtų būti atsižvelgiama į ligonio poreikius ir pageidavimus.

Prieš operaciją vis dažniau naudojama hormonų terapija prostatos dydžiui sumažinti. Terapijos metodai yra įvairūs: išorinė spindulinė, trumpažidininė gama ir kiti.

Hormonų terapija taikoma išplitusiam vėžiui gydyti. Jos metu blokuojami vyriški lytiniai hormonai (testosterono gaminimasis), skatinantys prostatos veiklą. Ši terapija gali būti taikoma kartu su kitais gydymo būdais. Gali būti taikoma ir kriochirurgija. Jos metu prostata yra prišaldoma. Kartais taikoma chemoterapija.

70-80 proc. pacientų, kuriems anksti diagnozuotas vėžys, po gydymo išgyvena daugiau kaip 10 metų. Nors chirurginis ir spindulinis gydymas gali sukelti vietinių šalutinių poveikių, dauguma pacientų gyvena visiškai normalų gyvenimą.

KD inf.