Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Dešimtąkart skambėjusi Pažaislio vasara
2005-09-03
Grandiozinė muzikos šventė padovanojo melomanams keturias dešimtis koncertų, kurių dauguma įvyko pilnutėlėse salėse
Ši fiesta - gražiai besivystąs jau tradicinis mūsų kultūros renginys. Svorio festivaliui suteikia originalūs projektai, koncertų skaičius (40 per tris mėnesius), klausytojų dėmesys, specialiai parengtos premjeros (šiemet - Vidmanto Bartulio, Vlado Švedo, Dalios Kairaitytės, Zitos Bružaitės, austro Gerhardo Kramerio kūriniai), reikšmingai praplėstas pasaulio atlikėjų ratas ir, žinoma, žanrų įvairovė.
Muzikos ir publikos dialogas
Šiemet geras oras buvo didžiausias fiestos rėmėjas, kai koncertai vykdavo atvirose erdvėse, nė sykio nelijo. Vasaros nuotaikos (kregždžių klegesiai, senųjų Pažaislio liepų šlamėjimas, vėjas) skverbėsi ir į muziką. Kai kada toks fonas gal kiek ir trukdė klausytis kūrinių, bet daugeliu atvejų drauge su ja kurdavo gražią pastoralę.
Pagrindinis bruožas, kuris skiria šį muzikos festivalį iš gausybės kitų, yra komunikacijos, ryšio su klausytojais siekis. Festivalis (ačiū Dievui) neina kokiu nors pataikavimo publikai keliu, tačiau jo rimtą pasisekimą ir populiarėjimą lemia kūriniai, kuriuose ryškiai prabyla bendražmogiškosios temos, plačiai suprantama europinė kultūros tradicija.
Festivalio brangakmenis
Šventėje dalyvavo atlikėjai iš 16 šalių. Šiemet didžiausias dėmesys buvo sutelktas į orkestrinę muziką. Išgirdome kolektyvus iš Austrijos, Vokietijos, Nyderlandų, Honkongo ir, žinoma, Lietuvos.
Ypač išsiskyrė simfoninio kolektyvo “Tonskunstler” iš Vienos miesto muzikavimo kokybė. 2007 m. šimtmetį skaičiuosiantis orkestras buvo neabejotinas festivalio lyderis. Neatsimenu, kada visa koncerto programa, o ne atskiri jos fragmentai, buvo atlikta taip profesionaliai, vientisai, įtaigiai ir emocionaliai, kaip ją interpretavo austrai.
Šis koncertas griežimo kokybės kartelę iškėlė taip aukštai, kad kitiems kolektyvams šansų ją įveikti mažai beliko. Beje, “Tonskunstler” orkestrui vadovauja fenomenalus estų kilmės jaunas dirigentas Kristjanas Jarvi. (Estų dirigentai nūdienos laikais pasaulyje užima lyderių pozicijas, kaip ir jų kameriniai chorai, galbūt todėl estų muzika skamba kur kas dažniau negu mūsų kompozitorių). “Tonskunstler” orkestro koncertas skambėjo tik Kauno publikai, net ir sostinės melomanai neturėjo galimybių išgirsti jų pavyzdinio muzikavimo. Todėl už šią dovaną, atvežtą iš Vienos, turime būti ypač dėkingi Pažaislio festivalio organizatoriams.
Menų polifonijoje - kauniečių temos
Neįtikimas krūvis festivalyje teko Kauno valstybiniam chorui. Nebeprisimenu, kad tiek stiliaus požiūriu kontrastingų kūrinių šiam kolektyvui tektų dainuoti ankstesniuose festivaliuose. P.Čaikovskio opera “Pikų dama” ir V.Bartulio premjera “Sodas”, baigiamojo koncerto sarsuelos ir K.Orfo kantata “Carmina burana”, G.Forė Requiem, dalyvavimas spektaklyje “Palikit vardą Lietuvos” ir miuzikle “Šachmatai” - visų šių kūrinių atlikimui reikėjo kruopščiai pasirengti, dešimtis kartų veikalus repetuoti.
Drįstu teigti, kad Kauno choras šiame festivalyje atliko pagrindinį vaidmenį. Jo kūrime netikėtai pasigirdo ir lyriškų, ir subtilių spalvų, ypač G.Forė Requiem atlikime. Sukauptas, plastiškas, raiškus choro giedojimas šiose Mišiose tarsi susiliejo su dirigento Petro Bingelio ramiu, netgi meditatyviu mostu. Būna neapsakomai gražu, kai mūsų didingas choras prisimena, jog šalia dramų egzistuoja ir lyrinės poezijos varsos!
Malonu buvo klausytis Kauno kvarteto ir jo pasiekto muzikavimo kokybės lygio. Po atliktų kamerinių premjerų Zapyškyje norėjosi spausti ranką jas griežusiems keturiems žmonėms, drauge su jais dainavusiai solistei Vaidai Raginskytei, nuoširdžiai pasidalyti ką tik išgirstosios D.Kairaitytės, Z.Bružaitės, G.Kramerio muzikos įspūdžiais. Kauno styginių ansamblis giliai jaučia šiuolaikinę muziką, jos priemonių minimalumą geba perteikti su nuolat augančia įtampa, su nuoširdžiu emociniu užtaisu.
Bravo solistams ir priekaištai užsienio kolektyvams
Baigiamajame koncerte sujaudino solisto Edgaro Montvido fantastiškas muzikalumas. Jo gražiam, Europos teatrų scenose išbandytam tenorui, kaip reta, ypač “savas” lyrinis repertuaras. Dainuojant ištraukas iš Š.Guno operos “Faustas”, solistas atrodė nepralenkiamas jau dabar, kai jam tėra 30 metų.
Tikrą virtuoziškumo fejeriją pažėrė smuikininkai Vilhelmas Čepinskis ir Pavelas Bermanas rečitalyje, atliktame sinagogoje. Neįtikima štrichų įvairovė, garso grožis ir ansamblis šį koncertą, beje, dedikuotą legendinio pianisto Lazario Bermano atminimui, pakėlė į tarptautinį renginių rangą.
P.Čaikovskio operos “Pikų dama” koncertinis atlikimas kėlė prieštaringų minčių. Gerai atliekama gera operos muzika profesionalams dešimt kartų maloniau už blogą spektaklį. Tačiau publikos dauguma, manau, su tokia nuostata nesutiktų, juolab kad neseniai “Pikų dama” buvo pastatyta sostinės Operos teatre, daugelis melomanų dar praeitą sezoną galėjo matyti puikiai sustyguotą režisieriaus Gintaro Varno ir dirigento Liutauro Balčiūno spektaklį. Tad ar buvo verta jį taip greitai atlikti koncertiniu būdu? Gal ir verta, nes pastarajame išgirdome du šedevrus: baritono iš Maskvos Jurijaus Nečajevo atliktą Tomskio partiją ir Kauno choro vyrų grupės giedamą finalinį chorą. Kad ir kaip būtų keista, labiausiai festivalyje nuvylė kolektyvai iš svečių šalių: Brandenburgo jaunimo simfoninis ir Honkongo kamerinis orkestrai. Nė vienas žymus Lietuvos kolektyvas su taip neįdomiai parengtomis programomis neišdrįstų koncertuoti net savo mažų miestelių kultūros namuose, nekalbant jau apie žymiąsias sales.
Didelių ambicijų išklotinė
Šiemet, kaip ir kasmet, Pažaislio festivalis buvo pasklidęs Kauno bažnyčiose, muziejuose, Pociūnų oro uoste, Botanikos sode, Zyplių ir Žemaitkiemio dvaruose, pirmąkart koncertas surengtas Jachtklube. Kauno simfoninis orkestras, griežęs miuzikle “Šachmatai”, pasiekė net Norvegiją - su tenykščiais atlikėjais Sandefjordo ir Bergeno miestų salėse šis kūrinys buvo atliktas net 15 kartų!
Nuo pat pirmojo Pažaislio festivalio koncerto, vykusio 1995-ųjų liepą, rengėjai turėjo didelių ambicijų - per dešimt metų surengė 320 koncertų! Per šį laiką Pažaislio fiestose dirigavo 53 dirigentai, griežė 32 simfoniai ir kameriniai orkestrai, dainavo 16 chorų, buvo atliktos 7 operos. Suburti tokį skaičių žymių atlikėjų iš įvairių pasaulio šalių nebuvo lengva, išlaikyti festivalio tradiciją didelės konkurencijos sąlygomis bus dar sunkiau. Tačiau teks, nes Kauno klausytojai audringais aplodismentais dešimtąkart pasakė “taip” Pažaislio festivaliui.
Kitąmet daug koncertų suksis apie V.A.Mocarto (gimimo 250-osios metinės) ir D.Šostakovičiaus (100-metis) jubiliejų ašį. Neabejoju, kad muzikos šventės rengėjai riteriškai prisimins ir kiekvieno lietuvio širdžiai ypač brangią datą - pirmosios mūsų operos “Birutė” šimtmetį.
