Rugsėjį bus atsakyta, ar “Kavkazcenter” interneto svetainės uždraudimas atitinka Pagrindinį įstatymą

Konstitucinis Teismas (KT) atsakys, ar Vyriausybė gali riboti kompiuterių tinklais perduodamą informaciją arba nutraukti jos skleidimą. Tokią bylą paskatino pernai įvykdytas Čečėnijos nepriklausomybės rėmėjų interneto svetainės “Kavkazcenter” prievartinis uždarymas.

Uždarė saugumas

Į KT kreipėsi Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas, kuris nagrinėjo bylą dėl “Kavkazcenter” svetainės uždarymo. Pernai kovo 29 dieną teismas sustabdė bylos nagrinėjimą ir nusprendė kreiptis į KT.

Jo prašoma išaiškinti, ar Vyriausybės nutarimas ir Visuomenės informavimo priemonių įstatymo 53 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Konstitucijai.

Nepriklausomi ekspertai pernai žiemą nustatė, kad “Kavkazcenter” svetainėje skelbiama informacija gali būti susijusi su terorizmo propaganda bei tautinės ir religinės nesantaikos kurstymu. Saugumo pareigūnai buvo paprašę bendrovės “Elneta” vadovo Rimanto Pašio nebeteikti agentūrai “Kavkazcenter” interneto paslaugų.

R.Pašiui nesutikus uždaryti svetainės, Valstybės saugumo departamento (VSD) agentai stotį išjungė patys ir išsinešė ją kaip daiktinį įrodymą, o “Elnetos” direktoriui už tautinę nesantaiką kurstančios informacijos skleidimą surašė administracinių teisės pažeidimų protokolą.

Surašydami protokolą, VSD pareigūnai rėmėsi Vyriausybės nutarimu ir Visuomenės informavimo priemonių įstatymu, kurie dabar ginčijami KT.

Skelbė čečėnų poziciją

Į KT kreipęsis Vilniaus teismas nurodo, kad, pagal Konstituciją, laisvė reikšti įsitikinimus negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, o šiuo atveju ši laisvė ribojama Vyriausybės nutarimu, kuris nėra įstatymas.

Be to, Vyriausybės nutarime sakoma, kad viešosios informacijos rengėjo veiklą gali sustabdyti ne tik teismas, bet ir Policijos departamentas ir kitos teisėsaugos institucijos. Tuo tarpu Visuomenės informavimo įstatymo 53 straipsnio 3 dalyje sakoma, kad informacija gali būti ribojama tik teismo sprendimu.

Sykį uždaryta “Kavkazcenter” svetainė prieš kurį laiką buvo vėl atnaujinusi veiklą - ji buvo įkurta buvusio garsaus sovietmečio disidento ir politinio kalinio Viktoro Petkaus bute. Prieglobstį čečėnų svetainei nesėkmingai mėgino suteikti ir parlamentaras Petras Gražulis. Tačiau šiuo metu svetainė neveikia.

1999 metais įsteigta agentūra “Kavkazcenter” teikė informaciją apie įvykius Rusijoje, Čečėnijos Respublikoje Ičkerijoje ir musulmonų šalyse, be to, skelbė už nepriklausomybę nuo Rusijos kovojančių radikalių čečėnų kovotojų poziciją.

Rusijos pareigūnai yra pareiškę Lietuvai nepasitenkinimą dėl čečėnų svetainę aptarnaujančios tarnybinės stoties Vilniuje ir reikalavo, kad nepriklausomybės siekiančių čečėnų svetainės veikla būtų nutraukta.

Paskelbs rugsėjį

Kreiptis į KT prašė “Elnetos” vadovas A.Pašys ir jo advokatas.

Vakar viešame posėdyje KT išklausė bylos esmę ir pakviestųjų pareigūnų paaiškinimus. Pakviestieji atsakė į teisėjų klausimus.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Vyriausybės Elektroninių paslaugų ir komunikacijų skyriaus vedėjas Algimantas Stanislovaitis teisme, be kita ko, sakė, kad Seimas įstatymu patvirtino kriterijus, kuriais remiantis nustatoma, kuri informacija yra skelbtina ir kuri neskelbtina. Tuo tarpu Vyriausybės nutarimu tik patvirtinta tvarka, pagal kurią kontroliuojama, kad informacijos teikėjai nedarytų pažeidimų. A.Stanislovaičio nuomone, Vyriausybė neviršijo savo įgaliojimų ir ginčijamos nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.

KT turi per mėnesį atsakyti į jam užduotą klausimą. Tikimasi, kad išvadą Teismas paskelbs rugsėjo pradžioje.