Bemiegės naktys tiesiant pagalbos ranką


2007-02-09
Vereta RUPEIKAITĖ
Bemiegės naktys tiesiant pagalbos ranką

“Jaunimo linijos” savanoriai telefonu išklauso ir paauglius, ir jų tėvus

Trylika metų veikianti Kauno “Jaunimo linija” nesuskaičiuotų, kiek žmonių sunkumo akimirką skambino norėdami kažkam išlieti susikaupusius jausmus. Kiekvieną naktį prie psichologinės pagalbos telefono budi pilnametystės sulaukę savanoriai. Jie mano, kad turėdami tokio darbo patirtį kraunasi turtus į savo pačių vidų, todėl daro tai be piniginio atlygio.

Žymę palieka nebenorintieji gyventi

“Sunku apsakyti, ką jauti, kai žmogus pasako: “Ačiū, dėl jūsų aš gyvensiu”, - sako Kauno “Jaunimo linijos” vadove neseniai išrinkta Aidana. Šeštame kurse mediciną studijuojanti mergina savo ateitį sieja su psichiatrija, todėl praktinė psichologės patirtis jai ir įdomi, ir reikalinga. Aidana savanore konsultante dirba tik metus, bet jai ne kartą teko sulaukti ypač jaudinančių skambučių.

Didžiausią žymę Aidanos atmintyje paliko pokalbio metu pradedantys savižudybę prisipažinę pašnekovai. “Kuo baigiasi situacija, taip ir nesužinai. Kartais jie pasako “viso gero”, kartais “labanakt”. Kartais pokalbis tiesiog nutrūksta. Po tokio skambučio seku žinias, spaudą”, - prisipažino mergina.

Kauno “Jaunimo linijos” vadovė akcentuoja, kad nemokama psichologinė pagalba telefonu skambinantiesiems labai reikalinga, nes ne visi drįsta ir išgali susimokėti už profesionalo paslaugą. Be to, mažesniuose miesteliuose psichologų visai nėra, paskambinę telefonu jie gauna bent pirminę konsultaciją.

Kauno “Jaunimo linija” šiuo metu vienija 39 narius. Iš jų 6 rengia ir prižiūri naujus konsultantus, prie telefono jie nebudi. Teikti konsultacijas savanoriams tenka 1-2 naktis per mėnesį. Kur kas dažniau “Jaunimo linijos” nariai bendrauja tarpusavyje: susirenka aptarti problemų, rengia seminarus bei kitokius renginius.

Pasak Aidanos, “Jaunimo linijoje” vyrauja merginos, prie telefono budima po vieną. Konsultantai neretai sulaukia grasinančių skambučių, todėl viešai neskelbiama, kur yra jų būstinė, slepiamos pavardės.

Būtina pažinti save

Apie ketverius metus “Jaunimo linijoje” dirbanti šeštakursė medicinos studentė Akvilė teigia, kad apie šią organizaciją sužinojo atsitiktinai, parodoje ieškodama informacijos studijoms.

“Įsitraukiau į jos veiklą siekdama asmeninės naudos, nes man atrodė, kad tai yra žinių ir patirties lobynas. Vilniuje praėjau 9 mėnesių trukmės mokymus, už kuriuos nieko nemokėjau. Tiesa, reikėjo pasirašyti sutartį, kad dirbsiu atitinkamą skaičių valandų. Buvo labai įdomu, be to, norėjosi padėti kitiems”, - neslėpė dabar jau koordinatorės pareigas einanti Akvilė.

Ji rengia naujus konsultantus. Apmokymų metu naujieji nariai išmokomi pažinti save, tada mokomi konsultanto etikos, formuojami reikalingi įgūdžiai. Pabaigoje naujokai praktikuojasi konsultuodami vieni kitus, modeliuojamos įvairios savižudybių situacijos. Galiausiai jiems tenka laikyti egzaminą - konsultuoti nepažįstamus savanorius. “Egzaminą paprastai išlaiko visi. Kurie netinkami tokiam darbui, dažniausiai iškrenta apmokymų pradžioje arba apskritai nepraeina atrankos”, - aiškina Akvilė. Pasak jos, iš pradžių konsultantai į skambučius atsakinėja stebimi vyresniųjų.

Trukdo tyčiniai skambučiai

“Kai atsirado galimybė nemokamai mums skambinti tiek laidiniu, tiek mobiliojo ryšio telefonu, skambinančiųjų pasidarė labai daug - per naktį keli šimtai. Deja, didžioji dalis skambučių tyčiniai. Realiai konsultuojamas tik vienas kitas. Kam iš tiesų reikalinga pagalba, ne visada gali prisiskambinti”, - apgailestavo Akvilė.

“Jaunimo linijos” atstovė sako, kad daugumai skambinančiųjų kyla problemų dėl santykių su tėvais, draugais, mylimaisiais. Vis dažniau paaugliai prabyla apie patyčias mokykloje, fizinę, seksualinę ir psichologinę prievartą. Kai kurie jų nebemato gyvenimo prasmės.

“Mes orientuojamės į vienkartinę konsultaciją - čia ir dabar. Kartais matome, kad žmogui reikia papildomos pagalbos - psichologo, socialinio darbuotojo ir pan. Turime duomenų bazę, ja naudojamės nukreipdami pašnekovą pas specialistą ar į organizaciją.

“Kuo baigiasi kritinė situacija, mes taip ir nesužinome. Negalime patikrinti net ir susisiekę su greitosios medicinos pagalbos medikais, nes jie neteikia tokios informacijos telefonu”, - aiškina Akvilė. Jeigu pašnekovas nesutinka, kad būtų iškviesta greitoji medicinos pagalba, nepasako savo adreso, “Jaunimo linijos” konsultantai negali užbėgti savižudybei už akių. Akvilės žiniomis, “Jaunimo linijos” atstovui kartą yra tekę kviesti pagalbą ir medikai išgelbėjo skambinusįjį. Apie tai jis sužinojo palaikydamas pokalbį iki gydytojų atvykimo.

Neviltis apima ir tėvus

Į “Jaunimo liniją” skambina net ir 10-mečiai vaikai, tyčinių skambučių autoriais kartais būna dar jaunesni pašnekovai. Pasak Akvilės, neatsisakoma pabendrauti ir su vaikų tėvais ar kitais garbaus amžiaus žmonėmis. “Nė vieno skambinančiojo dėl amžiaus neatstumiame”, - tikino mergina. Pasak jos, tėvai ir močiutės dažnai prisipažįsta nebežinantys, ką daryti, kai vaikai juos užgaulioja, neklauso.

Beje, savo ateities su psichologija Akvilė nesieja, tačiau ji tikra, kad įgytos žinios jai pravers ir kaip gydytojai, ir kaip žmogui. “Iki šios dienos iš “Jaunimo linijos” negavau nė cento. Nevadinu šios veiklos auka, tai greičiau savirealizacija. Be to, žmones čia sulaiko ir tarpusavio bendravimas”, - argumentavo Akvilė. “Jaunimo liniją” ji žada palikti baigusi studijas.

Į “Jaunimo liniją” dažniausiai ateina jauni žmonės, kurie nori padėti kitiems. Tačiau, kaip teigia Akvilė, parengimo programos metu pasimato, kad kai kurie nori padėti tik sau. Praėjusį rudenį nepavyko surinkti naujos 10 žmonių grupės. Norą būti konsultantais pareiškė apie 10 jaunuolių, bet toli gražu ne visi jie buvo tinkami. Todėl naują atranką žadama vykdyti ateinantį spalį.

Ketvirtus metus “Jaunimo linijoje” konsultante dirbanti Asta mano, kad teikti psichologines konsultacijas kitiems gali tik stiprūs, drąsūs žmonės. “Kad galėtum padėti kitam žmogui, pats turi susitvarkyti su savo problemomis, turi pažinti save”, - sako Asta. Ši konsultantė yra įgijusi psichologės bakalauro diplomą, bet neatsisakė ir savanorės pareigų.