Balandėlių kilmė


2003-11-03
Virginija SKUČAITĖ
Balandėlių kilmė

Tik nedaugelis žinome, kad esame pirmoji europinė lakta, nuo kurios pakilo skrydžiui po Europą balandėlis (ne tas, kuris burkuoja, o tas, kurį šimtus metų gaminame pietums). Į tai atkreipė dėmesį šiaulietis istorikas Vilius Puronas, tyrinėdamas mūsų kulinarijos istoriją.

Mūsų Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas, gerai žinodamas totorių karingumą, suformavo iš jų asmeninę gvardiją, apgyvendino pilyje. Totorių kariai įdiegė nemažai rytietiškų patiekalų, kurie ilgam prigijo mūsų krašte. Kai kurie iš jų išplito po kitas šalis ir tapo europinės kulinarijos klasika.

Visų mėgstami balandėliai pas mus žinomi nuo Vytauto laikų. Tėvynėje totoriai juos vadino dolma. Tai buvo patiekalas, paruoštas iš avienos faršo su prieskoniais, įvynioto į jaunus vynuogių lapus. Patiekalas buvo gardinamas kuraga, granatų vaisių sultimis. Mes avieną pakeitėme kiaulienos ir grybų faršu, vynuogių lapus - kopūstlapiais, granatų sultis - grietine, o patiekalą pavadinome balandėliais. Iš mūsų krašto balandėliai kaip lietuviškos kilmės patiekalas kartu su Jogaila nukeliavo į Lenkiją, o iš ten paplito po visą Europą. Tad, anot V.Purono, tapome pirmąja lakta, nuo kurios balandėlis pakilo skrydžiui po Europą.

Įdomu, kad istorikui nepavyko aptikti šio patiekalo paukštiško pavadinimo kilmės. Beje, Rusijoje jie vadinami tuo pačiu paukštišku pavadinimu - golubcy, o kinų valstiečiams balandėliai - vienas iš tautinių patiekalų. Maža to, vienas antikinio rašytojo Aristofano komedijos, parašytos 425 m. pr. Kr., personažas sušunka: “Atneškite kopūsto lapus su kiauliena”. Tačiau, anot V.Purono, nereikia jaudintis - senovės graikai iš mūsų pirmumo teisės neketina atimti.