Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Babelio biblioteka
2005-12-03
Vienatvės kambarių balsai
Trumenas Kapotė (Truman Capote, 1924-1984) - literatūros klasikas, vienas žymiausių Amerikos rašytojų, kuriam pasaulinę šlovę pelnė romanas “Kiti balsai, kiti kambariai” (1948), apysakos “Žolyno arfa”, “Pusryčiai pas Tifanį” (1958), romanai “Paprasta žmogžudystė” (1961), “Šaltu krauju” (1966).
Romanas “Kiti balsai, kiti kambariai”, kurį neseniai išleido “Alma littera” leidykla (vertė Laimantas Jonušys), priklauso ankstyvajam rašytojo kūrybos laikotarpiui. Jame dažniausiai atsispindi dar neapsisprendusio, kartais sutrikusio, ieškančio žmogaus vidinis pasaulis, spontaniško talento blykstelėjimai, nušviečiantys tamsiąsias žmogaus sielos gelmes. Literatūrinės formos prasme šis T.Kapotės kūrybos etapas artimas magiškojo realizmo, dar tiksliau - gotikinės, arba neogotikinės, literatūros tradicijai, XX amžiuje ypač pasireiškusiai JAV pietinių valstijų rašytojų kūryboje. Vėliau T.Kapotė nuo šios tradicijos pamažu atsiribojo, tačiau jo “Kiti balsai, kiti kambariai” liko vienu ryškiausių naujosios gotikos pavyzdžių - su jai būdingiausiais leitmotyvais: pilimi su vaiduokliais, kelione į mišką ir veidrodiniu atspindžiu.
Pilis šiame romane - tai izoliuota, uždara Skalių laukymė, kur tvyro sustingusi, pamėkliška atmosfera, o jos gyventojai ir patys nelyginant šmėklos. Vaiduoklių gyvenama pilis - tai apleistas namas Nun Sityje, ir ypač Klaud viešbutis, kurio fantastiški vaizdai, kupini apleistų griuvėsių romantikos, ypač ryškina slogią ir kartu poetišką romano atmosferą, stiprina nerealumo, vizijos įspūdį. Romano poetika tarsi primena populiariojo Tvin Pykso stilistiką. Tokioje aplinkoje ir skleidžiasi konkretusis kūrinio turinys - pagrindinio herojaus, jautraus berniuko Džoelio, savosios tapatybės ieškojimas, peržengiant paauglystės siaubus ir našlaičio vienatvę.
Dar vienas J.R.R.Tolkieno mokinys
Fantastinės literatūros leidykla “Eridanas” tęsia knygų seriją “L.R.R.Tolkieno mokiniai”. Su populiariojo “Žiedų valdovo” autoriaus vardu joje siejami vadinamosios “fentezi” (fantasy) literatūros krypties rašytojai. Šįsyk leidykla pristato fantastikos gerbėjams gerai žinomo lenkų autoriaus Andžejaus Sapkovskio (Andrzej Sapkowski) pirmąją romanų ciklo “Raganius” knygą (vertė Vidas Morkūnas, Rasa Liaugaudaitė ir Evaldas Liutkevičius) - apsakymų ir apysakų rinkinį, kuriuo A.Sapkovskis, buvęs tarptautinės prekybos kailiais specialistas, prieš dvidešimtį metų pradėjo savo naująją, jau kaip populiaraus rašytojo, karjerą.
Pasak leidėjų, jeigu A.Sapkovskis būtų ne lenkas, o anglosaksas, jo vardą šiandien veikiausiai minėtume greta tokių “fentezi” žvaigždžių kaip J.R.R. Tolkienas ar Glenas Kukas (Cook). Iš lenkų fantastikos rašytojų savo populiarumu jam teprilygsta gal tik garsusis Stanislavas Lemas.
A.Sapkovskio “fentezi” - netradicinė, gerokai besiskirianti nuo įprastų šio žanro knygų. Galima sakyti, tai “fentezi” suaugusiesiems - pasakojimai ar veikiau perrašytos, o gal tiesiog kitokios pasakos. Tai “fentezi”, kuri neretai pavadinama postmodernistine, t.y. gimusia sulydžius įvairiausius žanrus - nuo istorinio romano iki detektyvo ir pasakų, pridėjus parodijų, ironijos, cinizmo. Žanrui būdinga magija, elfai, drakonai šio rašytojo tekstuose persipina su viduramžių purvu, smurtu, religiniais karais bei paleistuvyste. Paties A.Sapkovskio tvirtinimu, kiekviena legenda, mitas ar pasaka turi kokias nors šaknis realybėje, kokį nors atsitikimą, kuris per šimtmečius apauga pasakotojų pagražinimais ir išsigalvojimais, laimingomis ir pamokančiomis pabaigomis. Todėl jis pabandė “iškasti” tas šaknis, ir šios pasirodė gerokai purvinesnės, toli gražu ne tokios dailios, kokias regime pasakose...
Keturi didžiojo karvedžio žingsniai
Ganėtinai jauna kauniškė leidykla “Obuolys”, iki šiol leidusi grožinės literatūros kūrinius, šįsyk pasiūlė praktiškesnio turinio leidinį - Lanso B.Kurkio (Lance B. Kurke) knygą “Aleksandras Makedonietis. Didžiojo karvedžio išmintis” (vertė Vytautė Olekaitė), kurios autorius ne tik gilinasi į šio nepaprasto vado didvyriškus žygius, bet ir bando jų pagrindu formuluoti aiškias ir glaustas pamokas tiems, kurie siekia tapti gerais šiuolaikiniais vadovais.
Knygos autorius remiasi įsitikinimu, kad tikrai geri vadovai keičia aplinkinį pasaulį. Jie ugdo darnią savo sekėjų tapatybę ir skiepija aiškų tikslą. Sunki užduotis jiems yra galimybė. Tiek istorinės asmenybės, tiek šiuolaikinės verslo įmonės vadovai nustato ilgalaikį tikslą, kuria bendrą sampratą ir skatina vieningą organizacijos veiklą. Šią raidą autorius vadina tikrovės perkūrimo procesu ir jį susistemina į “keturis vadovavimo žingsnius”, įžvelgiamus ir Aleksandro Didžiojo karjeros kelyje: performuluoti užduotį, kurti sąjungas, įtvirtinti tapatybę ir pasitelkti simbolius. Kiekvienas žingsnis aptariamas atskiruose knygos skyriuose, kurie iliustruoti konkrečiais ir suprantamais pavyzdžiais iš Aleksandro žygių ir susieti su dabartimi.
Parengė Jonas VABUOLAS
