Aukščiausi apdovanojimai - ir trims kauniečiams


2006-12-12
Žilvinė PETRAUSKAITĖ
Aukščiausi apdovanojimai - ir trims kauniečiams

Tarp devynių Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatų - architektas Saulius Juškys, poetas Kęstutis Navakas, menotyrininkė Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė

Tarp vakar Kultūros ministerijoje paskelbtų 2006 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijos laureatų - trys kauniečiai: architektas Saulius Juškys, poetas Kęstutis Navakas ir menotyrininkė Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė.

Garbingiausi šių metų kultūros ir meno apdovanojimai iš viso bus įteikti devyniems kūrėjams.

Džiaugėsi, bet švęsti neplanavo

Bendrovės “Miestprojektas” architektui - projektinės dalies vadovui S.Juškiui 2006 m. Nacionalinė kultūros ir meno premija skirta už šiuolaikinės architektūros ir istorinės aplinkos dermę kuriant Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rekonstrukciją ir interjerus (2006), taip pat paminklą Romui Kalantai “Aukos laukas” (2002, kartu su skulptoriumi Robertu Antiniu).

“Ir džiugu, ir nejauku. Visi mano vietoje taip jaustųsi, juk savęs įvertinti negali, taigi ir nežinau, ar tikrai esu vertas premijos”, - vakar pavakare išgirdęs žinią apie jam skirtą apdovanojimą savo emocijas komentavo S.Juškys. Jis vakar dieną praleido prie braižymo lentos. “Tik nelabai sekėsi”, - prisipažino architektas. Dėl jaudulio, kad šiandien paaiškės Nacionalinės premijos laureatai? “Ne, tiesiog nesisekė rasti tinkamo kūrybinio sprendimo”, - gynėsi S.Juškys.

Laisvojo menininko statusą turinčiam poetui K.Navakui Nacionalinė kultūros ir meno premija paskirta už dabarties būsenų elegantišką išraišką lyrikoje ir eseistikoje. Šiuo grakščiu apibūdinimu Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komitetas, vadovaujamas literatūros kritiko Valentino Sventicko, įvertino K.Navako eilėraščių rinkinius “Žaidimas gražiais paviršiais” (2005), “Atspėtos fleitos” (2006) ir esė knygą “Gero gyvenimo kronikos” (2005).

Poetą Kęstutį Navaką žinia apie jam skirtą premiją pasiekė namuose Žaliakalnyje. “Žinoma, džiaugiuosi, - neslėpė K.Navakas. - Tačiau švęsti bent kol kas neplanuoju. Lauksiu, kol Vasario 16-osios išvakarėse premija bus įteikta”.

Priima kaip paveldo tyrinėjimų įvertinimą

Menotyrininkei, architektūros istorikei, Vytauto Didžiojo universiteto Menų instituto profesorei Nijolei Lukšionytei-Tolvaišienei Nacionalinė 2006 m. kultūros ir meno premija skirta už kūrybišką istorinės atminties žadinimą, Lietuvos architektūros paveldo aktualizavimą veikaluose “Antanas Vivulskis: tradicijų ir modernumo dermė” (2002), “Vilniaus architektai 1850-1914” (2005, lenkų kalba).

“Jokių išankstinių planų nekūriau, todėl žinia apie skirtą apdovanojimą man yra netikėta, - sakė N.Lukšionytė-Tolvaišienė. - Apdovanojimą suvokiu kaip profesinio prestižo pripažinimą - architektūros paveldo tyrinėjimų įvertinimą. Tai man yra svarbu”.

Pirmasis telefono skambutis, sveikinantis gavus premiją N.Lukšionytę-Tolvaišienę užklupo darbo įkarščiu. “Su kolegėmis rengiame Kauno Naujamiesčio vertingų pastatų registrą. Darbuojamės net įkaitusios nuo emocijų”, - linksmai telefonu pasakojo menotyrininkė, o fone skardėjo besikalbančių moterų balsai. Vertinti saugotinus pastatus N.Lukšionytė-Tolvaišienė rengėsi iki pat vėlaus vakaro. “Tada - namo, į lovą ir - kol kas jokių šventimų”, - tikino profesorė.

Svarbiausias kriterijus - meninė vertė

“Komisija šiais metais, matydama kandidatus, patyrė, kiek daug mūsų mene, kultūroje yra iškilių asmenybių. Tuomet aplanko supratimas ir džiaugsmas, kad tai yra didelis laukas, kuriame padaroma įspūdingų darbų”, - pristatydamas laureatus spaudos konferencijoje sakė Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komiteto pirmininkas V.Sventickas.

V.Sventicko paskelbtame garbingiausiame - Nacionalinių kultūros ir meno premijų - sąraše taip pat įrašyti: fotomenininkas Vytautas Balčytis, muzikologas Jonas Vytautas Bruveris, dailininkas Rimvydas Kepežinskas, pianistė Mūza Rubackytė, skulptorius Rimantas Sakalauskas ir fleitininkas Algirdas Vizgirda.

Prieš paskelbdamas laureatus, Nacionalinių kultūros ir meno premijų komitetas surengė 12 posėdžių, kurių metu išklausė ekspertų nuomones apie pateiktas kandidatūras, susipažino su kritikų vertinimais. Komiteto nariai taip pat lankėsi koncertuose, parodose, apžiūrėjo architektūrinius statinius, skulptūras, skaitė knygas.

“Sprendžiant svarbiausia yra kūrinių meninė vertė, o taip pat - kaip kandidatą vertina profesionali kritika, kokia jo vieta greta kitų tos srities menininkų, kiek jis žinomas visuomenėje. Žinoma, visada įmanomos išimtys. Kartais kas nors labai tyliai dirba savo darbą, o rezultatai yra iškilūs”, - laureatų atrankos kriterijus aiškino V.Sventickas.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos nuo 1989 m. yra teikiamos kasmet už reikšmingiausius pastarųjų penkerių metų Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės menininkų sukurtus kūrinius. Premijos laureatams bus iškilmingai įteiktos Vasario 16-osios išvakarėse. Laureatams įteikiamas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato diplomas, ženklas ir piniginė premija. Vienos premijos dydis - 340 MGL.