Vienišos motinos gaus pašalpą tik deklaravusios vaiko tėvą ir teismui įsitikinus, kad jis negali prisidėti prie vaiko išlaikymo  

Vienos vaikus auginančios motinos pradėjo minti teismų slenksčius. Joms reikia deklaruoti vaiko tėvą, jei ir toliau nori gauti socialinę pašalpą. Šia tvarka siekiama priversti vyrus jausti atsakomybę už savo vaikus ir prisidėti prie jų išlaikymo, net jei pora ir nesusituokusi ar negyvena kartu. Lietuvoje ne santuokoje gimsta trečdalis vaikų. Dalis porų sąmoningai neregistruoja santuokos, kad neprarastų pašalpos.  

Nesulaukia paramos  

23 metų Lina nesusituokusi, viena augina sūnų Luką. Jam jau pusė metų. Tačiau jo tėvas nesutinka finansiškai paremti savo atžalos, nors dirba ir neblogai uždirba. “Sužinojęs, kad laukiuosi vaikelio, draugas siūlė tekėti už jo. Tačiau sutarėme nekaip, nuolatos konfliktavome. Todėl nusprendžiau, kad geriau bus nekurti šeimos. Tačiau vaikelį ryžausi gimdyti”, - pasakoja Lina savo istoriją.

Iš pradžių atrodė, kad viskas klostysis gerai. Tėvas bendravo su būsimojo vaiko mama jos nėštumo metu, lankė ligoninėje, rūpinosi jos sveikata. Gimus vaikeliui taip pat jos neužmiršo. Didžiavosi tapęs tėvu, lankė mamą ir vaiką. Tačiau paprašytas pinigų vis vilkino.

Tiesa, kartą nupirko vaikiško maistelio. Ir davė 20 litų kūdikio rūbeliams. Tuo jo parama ir baigėsi. Lina mokėsi medicinos kolegijoje. Dėl motinystės teko išeiti akademinių atostogų, todėl dabar stipendijos negauna, tik socialinę pašalpą ir kompensaciją už komunalines paslaugas. Su mama pensininke gyvenanti moteris skundžiasi, kad verčiasi labai sunkiai.

“Maža to, kad nesutinka mūsų remti, jis atsisako pripažinti, kad yra tėvas. Sūnaus gimimo liudijime tėvas nenurodytas. Paaiškėjo, kad nuo balandžio pirmosios dėl to galiu netekti pašalpos. Teko konsultuotis su teisininkais ir paduoti jį į teismą. Laimė, kad tai man nieko nekainuos”, - guodžiasi Lina. Teismui pripažinus, kad vyriškis yra vaiko tėvas, jam teks padengti priteistas vaiko išlaikymo išlaidas.  

Papildomų išlaidų neturės  

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos šeimai skyriaus vedėjos pavaduotojos Aušros Gratulevičienės, nuo balandžio 1 dienos įsigaliojus naujam Piniginės socialinės paramos mažas pajamas turinčioms šeimoms (vienišiems asmenims) įstatymui moterys, kurios vienos augina vaikus, galės gauti socialinę paramą grynaisiais pinigais tik išsprendus vaikų išlaikymo klausimą.

Jei vaiko gimimo liudijime tėvas nenurodytas, tokia moteris turėtų kreiptis į teismą ir jam pateikti ieškininį pareiškimą dėl tėvystės nustatymo. Tokiais atvejais teismas ieško liudytojų, galinčių suteikti informacijos apie tėvą, bei papildomų faktų. Jei nieko išsiaiškinti nepavyksta, teismas priima sprendimą, kad šiuo atveju nustatyti tėvystės neįmanoma. Tai yra pagrindas toliau mokėti socialinę pašalpą.

Kai vaiko tėvas žinomas, problema sprendžiama daug paprasčiau. Jei moteris tvirtins, kad vyriškis yra vaiko tėvas, o jis su tuo nesutiks, kai kuriais atvejais jam gali tekti pasidaryti tėvystę patvirtinantį DNR tyrimą. Jo kaina svyruoja nuo 600 iki 800 litų. Jei vyras atsisako pats mokėti už tyrimą, tai už jį gali padaryti moteris arba teismas, o vyrą pripažinus vaiko tėvu ši suma būtų išieškoma iš jo.

A.Gratulevičienės teigimu, DNR tyrimo nebūtina daryti kiekvienu atveju, jei vaiko tėvas nesutinka pripažinti tėvystės. Teismui surinkus pakankamus liudytojų parodymus, patvirtinančius, kad būtent jis yra vaiko tėvas - kad draugavo su moterimi, kartu gyveno, lankėsi pas ją ir vaiką, tėvystė gali būti pripažinta ir vyrui nesutinkant. Teismas tėvystę gali pripažinti ir už akių, jei vyriškis neatvyksta į teismą ir savo nuomonės šiuo klausimu nepareiškia.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad moterys neturėtų bijoti šios procedūros dėl papildomų išlaidų. Jos gali gauti nemokamą teisinę pagalbą ir ieškinio pateikimas joms nieko nekainuos. Šiaip teismui pateikiant ieškininį pareiškimą reikėtų mokėti 100 litų.  

Rems paslaugomis  

Moterys, kurios vienos augina vaikus, tačiau dėl įvairių priežasčių vengia tėvystės nustatymo proceso, taip pat neliks be duonos kąsnio. Įstatymas numato, kad ir po balandžio pirmosios jos, jei jų pajamos labai mažos, o turtas neviršija nustatytų normatyvų, gali gauti paramą, tačiau ne pinigais, o paslaugomis.

Šias paslaugas organizuoja savivaldybė. A.Gratulevičienės teigimu, ji privalo tokias moteris paremti. Gali būti apmokamas vaiko maitinimas dienos centre, darželyje. Vilniaus savivaldybė yra sugalvojusi kortelių sistemą. Vienišoms mamoms planuojama dalyti šias korteles, į kurias bus pervedami joms skirti pinigai. Pateikusios korteles parduotuvėse jos galės už tą sumą įsigyti maisto produktų.

“Šis įstatymas skatina moteris išbandyti visas galimybes gauti pajamas iš vaiko tėvo. Jei tai nepavyksta, jos bus remiamos. Mus labai džiugina faktai, kurių pastaruoju metu pasitaikė ne vienas, kai moterys skambina ir praneša, kad prisiteisė alimentus, pasirodo, kad vaiko tėvas yra pajėgus išlaikyti vaiką”, - sako specialistė.  

Nesuka galvos  

Kauno miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus vedėjas Alvydas Malinauskas tikina, kad kol kas didelio sujudimo dėl naujos socialinių pašalpų vienišoms motinoms mokėjimo tvarkos nejaučia. “Ateina moterys, teiraujasi. Mūsų specialistai jas konsultuoja, paaiškina, kur kreiptis, kokių dokumentų reikia norint gauti pašalpą, tačiau kad tokių atvejų būtų labai padaugėję, nepasakyčiau”, - aiškina skyriaus vedėjas.

Jis net negali pasakyti, kiek vienišų motinų gauna socialines pašalpas Kauno mieste, neva tokios statistikos skyriui nereikia, tai ji ir nerenkama.

Kol kas Socialinių reikalų skyrius nesuka galvos dėl to, kaip rems tas vienišas motinas, kurios nenorės deklaruoti tėvo. “Turime socialinių paslaugų centrą. Gal ir galėtume teikti joms kai kurias paslaugas. Tačiau kol kas apie tai negalvojame. Kai bus problema, tada ir svarstysime, kaip ją spręsti”, - nemato dėl ko jaudintis A.Malinauskas.

Jo teigimu, socialiniai darbuotojai žino nemažai atvejų, kai žmonės gyvena nesusituokę, augina bendrus vaikus, vyrai dirba, tačiau moterys naudojasi visomis socialinėmis garantijomis, kurios priklauso mažas pajamas turintiems asmenims: gauna kompensacijas, pašalpas. Nauja tvarka piktnaudžiavimų mastus turėtų sumažinti, tikisi skyriaus vedėjas.  

Teismams - vargas  

Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Edmundas Inokaitis tikina, kad, jo žiniomis, tokių atvejų, kuomet moterys kreipsis į teismą dėl tėvystės nustatymo, mieste bus apie 1 tūkst. Tai nemažas papildomas krūvis teismams. Juolab kad iškyla teisinių problemų, susijusių su tėvo pripažinimu nežinomu.

“Kai vaiko gimimo liudijime, grafoje “tėvas” padėtas brūkšnelis ir motina pateikia teismui ieškinį dėl tėvystės nustatymo, mes jį turime atmesti, nes nėra atsakovo, kuriuo turėtų būti vaiko tėvas. Tas atmetimas socialinės apsaugos tarnybų ir yra laikomas pagrindu pripažinti, kad vaiko tėvas nežinomas”, - aiškina teisines vingrybes E.Inokaitis.

Jis mano, kad tai įstatymo trūkumas - rengiant jį nebuvo numatyta tokia kolizija. Todėl žaidžiamas žaidimas - pateikiamas ieškinys, kurio teismas negali priimti, dar ir mokesčio prašoma neimti. Teisiniu požiūriu - nei šis, nei tas.

Kur kas paprastesnė procedūra, kai vaiko tėvas žinomas. Jei jis nepripažįsta esąs tėvas, teismas nagrinėja ginčą, o, esant reikalui, gali skirti DNR ekspertizę, siekia įrodyti tai kitais būdais. “Tokios bylos mums ne naujiena ir jas išspręsti nėra sudėtinga. Tik tiek, kad tai reikia padaryti per 7 dienas, o mes ir taip apkrauti”, - sako E.Inokaitis.