Prekybos miestelyje “Urmas” veikiančioje šiuolaikinio meno parodoje kviečiama diskutuoti apie dabarties visuomenės ligas

Vakar prekybos miestelis “Urmas” pratęsė savo darbo laiką iki vidurnakčio. Tačiau vietoj prekybinių sandorių čia buvo sudarinėjamos prielaidos meniniams kontraktams. Parodoje “For free”, surengtoje Kauno dailės instituto studentų, šiuolaikinėmis raiškos priemonėmis buvo stengiamasi užmegzti kontaktą su retais parodų svečiais ir galbūt būsimaisiais meno mecenatais.

Kontakto pradžiai pasiūlyta padiskutuoti apie komercijos reikšmę visuomenei ir individui. Iš parodoje eksponuojamų objektų, sukurtų daugiausiai naudojant fotografijos priemones, buvo aišku, kad jaunieji menininkai visuomenės sukomercialėjimą laiko pražūtingu tautos tradicijoms, istorijai, moralei ir gal net valstybės pamatams. Daugiausiai kliuvo vienam žinomam prekybos tinklui - jo ženklas parodoje naudojamas kaip komercijos - “absoliutaus blogio” - simbolis ir puikuojasi ne viename kūrinyje. Šis ženklas įsitaisė ant Vyties skydo, plakate, skirtame kovai su abortais, iš prekių čekių nuaustame gobelene.

“Nelabai ką suprantame”, - prisipažino dvi stilingas skrybėles dėvinčios vyresnio amžiaus moterys. Jos čia atėjo vienos vaikaičio - KDI studento pakviestos. “Eisime prie jo, tikimės, kad viską paaiškins”, - sakė žiūrovės. Rasti savo vaikaitį joms nebuvo sunku - parodos atidarymo valandą “Urmo” žaliosios galerijos 7 salė dar buvo apytuštė.

“Čia viskas įsisiūbuos tik vakarop”, - prognozavo dizainerė Kristina Maselskytė. Ji su kolega Gyčiu buvo vieni parodą lydinčios akcijos “Workshow IV” dalyvių. Atnešę savo seną rūbą parodos žiūrovai, dizainerių padedami, galėjo jį išsikeisti į kito žiūrovo drabužį, jau paženklintą akcijos simbolika. Akcijos esmė - bendrauti, keistis ne tik rūbais, bet ir idėjomis.

Antroji akcija - bendras draugystės patiekalas, čia pat gaminamas iš žmonių suneštų produktų. “Kol kas turime tik morkų ir makaronų”, - konstatavo puodus kaičiančios Aušra, Dalė ir Vilma.

Trečioji akcija - menininkai plauna verslininko automobilį. Ji turėjo atkreipti dėmesį į menininko darbo vertę, provokuoti dialogą tarp verslo ir meno žmonių. Tačiau verslininkas, kurio automobilį plovė menininkai, tuo metu sėdėjo kažkokiose paskaitose. Tikėtina, kad dialogas įvyko tada, kai jis atvyko savo brangaus automobilio pasiimti.

Pasirodžius televizijos kameroms, prie 7 salės durų staiga išdygo net keturios prekybos miestelio darbuotojos ir ėmė blizginti durų stiklus. Neinate vidun? “Negalima, turime darbo”, - atsakė moterys.

Vidun užėjusieji nebuvo kuklūs ir sutrikę. “Kalbėkite garsiau”, - be ceremonijų parodos atidarymo kalbėtojams replikavo raudona striuke vilkinti moteris. “Živile, žiūrėk grybas”, - juokėsi dar dvi žiūrovės.

“Įžengdami į šią parodą pamirškite viską, ką lig šiol žinojote apie meną. Jei bus juokinga - juokitės, jei bjauru - spjaudykitės. Šis menas neturi užduoties būti gražus, jis net specialiai orientuotas į atstumiančias gyvenimo puses, - žiūrovus instruktavo parodos organizatoriai Jurga Juodytė ir Saulius Leonavičius. - Nenorime provokuoti, norime bendrauti, kalbėtis, diskutuoti apie mūsų visų problemas. Tik, bėda, kad žmonės ne visada suvokia, kas juos kamuoja”.

“Nuo šiol menininkų parodos “Urme” taps tradicija”, - žadėjo prekybos miestelio atstovai ir informavo, kad ši paroda “Urme” veiks 2 savaites. Gal kitą kartą jie išdrįs diskusijon kviečiantį meną įsileisti ne į tuščią prekybos paviljoną, o į vietą, kurioje verda tikroji prekyba, tikrasis gyvenimas?