Piliečių skundus tyrę kontrolieriai pasigenda griežtesnės antstolių veiksmų kontrolės

Seimo kontrolieriai kreipėsi į teisingumo ministrą, ragindami labiau kontroliuoti antstolių darbą, kad šie, atlikdami procesinius veiksmus, nepažeistų žmogaus teisių bei interesų. Tačiau Teisingumo ministerijos atstovai įsitikinę, jog įstatymuose numatyta antstolių darbo kontrolė yra pakankama.

Areštavo dalį namo

Į Seimo kontrolierius kreipėsi Šiaulių rajono gyventoja, kuri liko nepatenkinta Teisingumo ministerijoje atliktu jos skundo tyrimu. Vienas Šiaulių miesto antstolių 2003 metų vasarą areštavo moteriai priklausančią namo dalį, nors išieškotina suma sudarė 2 tūkst. 295 litus. Antstolis paskelbė šio turto varžytines, nepaisydamas to, kad skolininkė, likus mėnesiui iki turto išpardavimo, sumokėjo visą išieškotiną sumą.

Nors varžytinės ir neįvyko, nes nedalyvavo nė vienas pirkėjas, tačiau tuo metu bendras šiaulietės įsiskolinimas tesiekė 682 litus. Kadangi antstolis turto areštą panaikino tik daugiau kaip po metų, Seimo kontrolė įžvelgia, jog šiuo atveju buvo ribojama pilietinė nuosavybės teisė.

Kontrolieriai nusistebėjo, ar ir kiti antstoliai, ar tik šis nukreipė išieškojimą į nekilnojamąjį turtą, prie išieškotos sumos pridėjęs ir savo atlyginimą, kad būtų pasiekta 3 tūkst. litų suma.

Pateikė pasiūlymus

Piliečių skundus tyrusi Seimo kontrolierė Elvyra Baltutytė nevertino antstolių atliktų procesinių priverstinių veiksmų teisėtumo, nes tai - teismo prerogatyva, tačiau ji atkreipė dėmesį, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto galima tik tuo atveju, jeigu išieškota suma viršija 3 tūkst. litų.

Antstolis vykdė “Sodros” sprendimą dėl socialinio draudimo įmokų išieškojimo ne ginčo tvarka. Dėl šios išieškojimo tvarkos ne kartą buvo teikiamos rekomendacijos “Sodros” valdybai, kad nebūtų užkrauta pernelyg didelė našta nemokiems skolininkams.

Seimo kontrolierė pasiūlė numatyti, jog pinigų išieškojimas tam tikrais atvejais negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti ne per 6 mėnesius, kaip numatyta Civilinio proceso kodekse, o per ilgesnį laikotarpį, išskaičiuojant skolą iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų.

Įžvelgia piktnaudžiavimo galimybę

Tokios pataisos, E.Baltutytės įsitikinimu, tam tikru mastu apsaugotų mažas mėnesines pajamas gaunančių skolininkų teises. Tačiau tokia diferencijuota skolos išieškojimo tvarka neturėtų pažeisti ir kreditorių interesų, todėl turėtų priklausyti ir nuo vykdomo sprendimo bei kreditoriaus sutikimo.

Seimo kontrolierė dar prieš metus atkreipė teisingumo ministro dėmesį į tai, jog siekiant proporcingumo principo, būtų tikslinga peržiūrėti antstoliams nustatytus vykdymo išlaidų dydžius, ypač atkreipiant dėmesį į tuos atvejus, kai išieškoma palyginti nedidelė suma.

E.Baltutytės nuomone, antstoliui suteikta teisė apskaičiuoti vykdymo išlaidų dydį ir pačiam tas išlaidas išsiieškoti negali būti nekontroliuojant atliekama vieno ir to paties asmens. Priešingu atveju, tikėtina, jog asmuo gali piktnaudžiauti jam suteikta teise.

Seimo kontrolierės įsitikinimu, vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimo patikrinimas turėtų patekti į Teisingumo ministerijos vykdomą finansinę antstolių veiklos priežiūrą. Be to, pati ministerija turėtų būti reiklesnė, tirdama asmenų skundus dėl antstolių veiksmų.

Vykdymo išlaidos kelia abejonių

Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento vyriausioji specialistė Nijolė Tomaševičienė nenorėjo sutikti, jog ministeriją pasiekiantys piliečių skundai nėra tiriami atidžiai.

“Mes stengiamės ištirti kiekvieną gautą skundą tiek, kiek siekia mūsų kompetencija. Kartais net patys skambiname į skolininkų darbovietes, siekdami, kad išieškojimo procesas vyktų kuo greičiau. Tai ypač aktualu alimentus prisiteisusioms moterims”, - tikino ministerijos atstovė.

Vis dėlto N.Tomaševičienė pripažino, jog vis dar kyla daug diskusijų dėl antstolių prisiskaičiuojamų bylos vykdymo išlaidų bei atlyginimo.

“Sudaryta darbo grupė, kuri turėtų išnagrinėti susidariusią situaciją ir pateikti išvadas, ar antstoliams numatytos vykdymo išlaidos nėra per didelės”, - “Kauno dienai” sakė vyriausioji specialistė, pridūrusi, jog pernai buvo priimtos kelios įstatymo pataisos, reglamentuojančios vykdymo išlaidų dydį, kai yra išieškomos nedidelės sumos.

Tačiau ministerijos atstovė akcentavo, jog šiuo metu antstoliai dirba laikydamiesi galiojančių įstatymų.

Komentuodama Seimo kontrolės išnagrinėtą skundą, N.Tomaševičienė neįžvelgė antstolio veiksmuose didelių pažeidimų.

“Įstatymai leidžia areštuoti gyvenamąjį būstą, kai skolos dydis ir bylos vykdymo išlaidos viršija 3 tūkst. litų”, - pažymėjo pašnekovė.

Skundų sumažėjo

Anot N.Tomaševičienės, kai kurie parlamentarai rengiasi pateikti įstatymo pataisą, kuri numatytų, jog skolos išieškojimą į būstą būtų galima nukreipti tik tuo atveju, kai skola sudaro ne mažiau kaip 50 proc. būsto vertės.

Šį pasiūlymą turėtų apsvarstyti ir Civilinio proceso kodekso taikymo problemas nagrinėjanti darbo grupė.

Teisingumo ministerijos atstovė nenorėtų sutikti su nuomone, jog antstolių veiksmai turėtų būti griežčiau kontroliuojami. Antstolių darbą kontroliuoja teisėjai, o teisėjų - teismas. Kiekvienas pilietis, abejojantis antstolių veiksmų teisėtumu, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti atlyginti patirtą žalą.

“Teisingumo ministerija negali sugriežtinti kontrolės ir nurodyti, kurios skolos turėtų būti išieškomos, o kurios ne”, - pažymėjo N.Tomaševičienė.