Azerbaidžanas seniai garsėja ilgaamžiais. Kartą grupė žurnalistų iš įvairių pasaulio šalių su kameromis, fotoaparatais ir diktofonais apsilankė kalnuose. Ten jie nutarė išsiaiškinti ilgaamžiškumo paslaptį. Priėjo žurnalistai prie vienos trobelės kalnuose. Prie jos sėdėjo 128 metų senelis. Žvitrus, ramus, puikiai atrodantis.

- Kokia jūsų ilgaamžiškumo paslaptis? - visi klausia senelio. Šis tik gūžteli pečiais.

- Gal jūs niekada negėrėte?

- Oi, ką jūs, - sako jiems senelis. - Pažiūrėkite aplink. Vynuogynai. Kiek aš pamenu, jau nuo paauglystės gerdavau skaniausią vyną.

- Gal tuomet jūs niekada nerūkėte? - vėl klausia žurnalistai.

- Oi, ką jūs, - vėl jiems sako ilgaamžis. - Pažvelkite, patys matote kanapių laukus. Rūkiau ir vis dar rūkau.

- Tai gal jūs taupėte energiją ir niekada nesimylėjote?

- Jūs ką? - nustebo senelis. - Aš turiu 12 žmonų ir 29 vaikus. Mano jauniausiai žmonai - 18 metų. Neseniai ji man pagimdė nuostabų sūnų!

- Hm... - sutriko, bet nenustygo žurnalistai. - Vis dėlto kokia jūsų ilgaamžiškumo paslaptis?

- Gerai, - aš jums pasakysiu, - linktelėjo galvą ilgaamžis. - Aš niekada gyvenime nesiginčijau.

- Negali būti?! - sušuko nustebę žurnalistai.

- Negali - tai negali...

Papasakojo Rimas KURTINAITIS