Įveikę pokario sunkumus, niekada netausoję savęs darbe, medicinos mokslų daktaras Vytautas Kuliukas su žmona Aldona, dainininke ir režisiere, nesiskundžia sveikata ir gražaus amžiaus sulaukę

Docentas V.Kuliukas ir jo žmona A.Ragauskaitė dabar labiausiai nepatenkinti tuo, kad laikas bėga per greitai. Įpratę gyventi pagal glaustą dienotvarkę, to neatsisako ir pastaraisiais metais, planuodami kasdienos darbus bei artėjantį poilsį vasarą Birštone, kur ketina daugiausiai dėmesio skirti judėjimui, o ne pramogoms.

Vengia druskos ir cukraus

Erdviame, tarpukario laikus menančiame bute kvepia kava ir gėlėmis, kurios primena neseniai praūžusį jubiliejinį V.Kuliuko gimtadienį. Jubiliatas nė iš tolo nepanašus į vyriškį, įžengusį į devintą gyvenimo dešimtmetį: iš virtuvės žvaliai atnešė žmonos mėgstamos kavos su pienu ir baltą lietuvišką sūrį su aguonomis.

“Dažniausiai pusryčiams žmona verda avižinę košę be druskos. Meniu kartais paįvairiname, pavyzdžiui, kiaušiniene su lašinukais. Nieko baisaus neatsitiks, jei tokį patiekalą kartais suvalgys ir garbaus amžiaus žmogus. Juk esame lietuviai. Vadinasi, neturime bijoti mūsų protėvių senųjų valgių. Neatsisakome ir juodos duonos, kuri būdinga lietuvių stalui. Tik jau keliolika metų vengiame druskos ir cukraus”, - kalbėjo V.Kuliukas.

Žinomas praeityje neurologas, vadovavęs Kauno klinikų Neurologijos sektoriui, V.Kuliukas prisipažįsta, kad turi negalavimų, būdingų jo amžiaus žmogui, tačiau rimtos ligos dar aplenkia. Jis įsitikinęs, kad tam nemaža įtakos turėjo sunkus gyvenimas pokario metais, kasdienis ėjimas pėsčiomis į darbą

Suvedė sveikatos patikrinimas

“Mes esame natūralios atrankos vaisiai, - tikino Aldona Ragauskaitė. - Prisimenu, pradėjau dirbti Kaune 1944 metais Valstybiniame operos ir baleto teatre soliste. Jei kuris iš teatro žmonių atsinešdavo nežinia kokiu keliu gautą batoną, jis tuoj pat būdavo suvalgytas. Ir tai suprantama - juk duoną buvo galima gauti tik pagal korteles. Tad figūra rūpintis nereikėjo - svėriau 45 kilogramus.”

Sovietmečiu buvo įprasti profilaktiniai darbuotojų sveikatos patikrinimai, kurių rezultatai iš dalies buvo naudojami moksliniams darbams. Būtent vienas toks patikrinimas buvo lemtingas A.Ragauskaitės tolesniam gyvenimui. Į teatrą patikrinti pusbadžiu gyvenusių artistų sveikatos atvyko grupė jaunų gydytojų, kuriems vadovavo profesorė Ala Baubinienė. Tarp tų jaunų specialistų buvo Vytautas Kuliukas - teatro meno ir solistės Aldonos Ragauskaitės gerbėjas.

“Aš į tą daktariuką tą kartą neatkreipiau dėmesio. Susidomėjau tik tuomet, kai mane teatro kavinėje su juo supažindino Laimonas Noreika. Vėliau paaiškėjo, kad jis buvo Vyto draugas ir mus supažindino jo paprašytas. Mūsų draugystė užsimezgė iškart. Netrukus nusprendėme tuoktis. Ir štai jau daugiau kaip 50 metų gyvename drauge”, - pasakojo A.Ragauskaitė.

Retai matydavosi

V.Kuliukas visada keldavosi anksti, nes į darbą anuometinėse Kauno klinikose visada eidavo pėsčias. Tą įprotį - daug vaikščioti - išlaikė iki šiol. Žinoma, dabar vaikšto mažiau. “Po televizijos žinių einame abu su žmona ten, kur mažai žmonių ir šlama liepos - į Laisvės alėją. Prieš tai paruošiu vakarienę - išverdu skanią arbatą. Abu labai vertiname melisos arbatą, kuri veikia raminamai, todėl tinka gerti vakare. Panašiai veikia ir apynių spurgų arbata. Prie arbatos paruošiu sumuštinių su juoda duona”, - pasakojo pašnekovas.

Sutuoktiniai tvirtino, kad jie niekada nepasigenda ant pietų stalo sriubos. Nemėgsta, ir tiek. Jiems sriubą atstoja daržovės ir vaisiai. Gydytojui ir solistei svetimas valgio kultas, o ir laiko maistui gaminti nebuvo. Jo atsirado daugiau dabar, išėjus į pensiją ir pardavus sodo namelį su sklypu. Tad laisvą laiką abu sutuoktiniai gali skirti suplanuotiems darbams.

“Mūsų abiejų gyvenimas buvo labai įtemptas nuo vestuvių dienos. Prisimenu, grįžę iš Civilinės metrikacijos biuro išgėrėme po taurę šampano ir išėjome į savo darbus: žmona - į “Sevilijos kirpėjo” repeticiją, o aš - budėti į Klinikas, - prisiminė V.Kuliukas. - Kai žmona grįždavo po spektaklio, aš jau miegodavau, nes anksti keldavausi, o kai išeidavau į darbą, Aldona dar miegodavo. Mūsų net ir išeiginės nesutapdavo, nes teatras poilsiaudavo pirmadienį.” Užtat dabar abu sutuoktiniai, išėję į pensiją, mėgaujasi malonumu matyti vienas kitą nuo ryto iki vakaro.

Paskendę darbuose

Dienas sutuoktiniai leidžia prasmingai - A.Ragauskaitė kruopščiai aprašė kiekvieną savo turtingo archyvo nuotrauką ir išdalijo šį turtą įvairiems muziejams. Net ir Ryšių istorijos bei Vytauto Didžiojo karo muziejams įteikė pluoštą nuotraukų, nes primadonos tėvas tarpukariu buvo Lietuvos pašto viršininkas, o mamos brolis - istorinis pulkininkas Jonas Petruitis.

Pradžiugino A.Ragauskaitė savo dovanomis ir įžymiojo scenografo Liudo Truikio namą - muziejų, atidavusi šio menininko, su kuriuo jai teko statyti teatre ne vieną spektaklį, dekoracijų eskizus. Beje, vieną jų režisierė pasiliko - svetainėje kiekvieno svečio akį patraukia gilios raudonos spalvos dekoracijos eskizas iš “Traviatos” paskutiniojo veiksmo.

V.Kuliukas parengė savo giminės istoriją, surinko nuotraukas. Jis būdamas vienų metų liko našlaitis. Vytautą užaugino tėvo, buvusio didžiausio Lietuvos valsčiaus viršaičio, brolis. Skaitant giminės istoriją, paaiškėja V.Kuliuko, kaip neurologijos specialisto, akiračio platumas. Gydymo tikslais V.Kuliukas taikė hipnozę, buvo skausmo medicinos ir Skausmo draugijos įkūrėjo docento Arūno Ščiupoko patarėjas ir konsultantas, besididžiuojąs šiuo savo mokiniu ir dabar.

Visų mėgstami vištienos blynai

Šeimoje buvo ir tebėra vertinama gera kava, kurią A.Ragauskaitė įprato gerti dirbdama teatre. Mat tokiu būdu mėgindavo pakelti savo labai žemą kraujospūdį. Be to, kava sovietmečiu buvo pigi. Primadona ir režisierė geros kavos parsiveždavo iš Maskvos ir kitų buvusios Tarybų Sąjungos miestų, kuriuose anuomet jai teko dažnai buvoti. Dabar šeima gali skirti laiko kulinarijai. V.Kuliukui ir šeimos svečiams labai patinka A.Ragauskaitės kepami vištienos blynai. Jie labai praverčia laukiant nežinia kurią valandą pasirodysiančių svečių. “Reikia smulkiai supjaustyti krūtinėlę, paskaninti mėgstamais prieskoniais. Tuomet atskirame inde išplakti tris kiaušinius, įdėti po tris šaukštus bulvių krakmolo ir majonezo. Sumaišyti, sudėti supjaustytą krūtinėlę. Vėl sumaišyti ir padėti į šaldytuvą. “Kai svečias įžengia pro duris, aš vadinamuosius vištienos blynus labai greitai iškepu keptuvėje ant aliejaus. Visuomet paruošiu prie vištienos tinkančių daržovių salotų”, - aiškino buvusi Kauno muzikinio teatro primadona ir režisierė.

Už nuopelnus Lietuvos teatrui šiais metais A.Ragauskaitei įteikta “Fortūnos” statulėlė. Į tokius ir panašius renginius ji ateina pasiramsčiuodama grakščia lazdele, kuria ji priešinasi prieš kelerius metus išryškėjusiai osteoporozei. “Ši liga man visai netrukdo gyventi. Atvirkščiai - teikia privalumų. Pavyzdžiui, visuose užsienio šalių oro uostuose mane praleidžia be eilės. Tai praverčia mums abiem, kai skrendame pasisvečiuoti pas Kanadoje gyvenančią dukrą su šeima”, - atviravo A.Ragauskaitė. Beje, savo karjeros viršūnėje ji išgydė ne vieną mikčiojantį žmogų, mokydama jį dainuoti.