Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
2:0 vežėjų naudai
2005-09-03
Mažmenininkai įtikinėja valdininkus apriboti kuro įvežimą į Lietuvą, o vežėjai tvirtina, kad tokie apribojimai pakenktų visam šalies ūkiui
Pagal Europos Sąjungos reglamentus, be muito mokesčio į šalį galima įsivežti degalus, esančius tiek standartiniuose gamintojo sumontuotuose bakuose, tiek papildomuose nuolatinai gamintojo sumontuotose talpyklose. Anot muitinės pareigūnų, Lietuva, kaip ES valstybė narė, turi teisę apriboti iš trečiųjų šalių įsivežamą kuro kiekį bakuose iki 200 l, tačiau tokiems apribojimams reikėtų Vyriausybės nutarimo ir pakeisti kai kurias tarptautines sutartis. To vis garsiau reikalauja AB “Mažeikių nafta” bei degalais prekiaujantys šalies mažmenininkai.
Antrasis derybų raundas - be rezultatųPo antrojo Finansų, Ūkio bei Susisiekimo ministerijų, vežėjų asociacijos “Linava” ir degalų mažmeninių atstovų susitikimo nuspręsta maždaug mėnesiui įšaldyti konsultacijas, kol ministerijos surinks ir apdoros reikalingus statistinius duomenis ir pateiks savo išvadas.
Anot Finansų ministerijos sekretorės Ingridos Šimonytės, tai toli gražu nereiškia, kad “karas” dėl galimybės ir toliau įsivežti pigesnių degalų ar juos riboti baigtas. “Situacija yra tokia: viena asociacija kelia problemas, neatsižvelgdama į kitų interesus. Kita asociacija - ginasi savais argumentais. Suprantame tiek vienų, tiek kitų norus ir tikslus, tačiau šalia pageidavimų yra ir teisės aktai, tarpvalstybiniai susitarimai, galiausiai - ekonominė logika. Vienų ar kitų pageidavimų įgyvendinimas reikalauja ir papildomo finansavimo: tarkim, sutikus su prekybininkais, tektų muitinės postuose įrengti bakų matavimo prietaisus”,- aiškino I.Šimonytė.
Anot jos, per rugsėjį suinteresuotos ministerijos analizuos informaciją apie bendrą krovininio transporto judėjimą per sieną, bandys išsiaiškinti, kokių trečiųjų šalių vežėjų daugiausiai kerta sieną, tada bus žiūrimos ir tarpvalstybinės sutartys su tomis šalimis. “Jei neprieisime prie bendro sprendimo, siūlysime, kad klausimas būtų svarstomas aukštesniu - Vyriausybės - lygiu,”- sakė I.Šimonytė.
Įrodymai ir matematika
“Tada galima prašyti uždrausti važiuoti žmogui, apsirengusiam baltarusiškais ar rusiškais drabužiais, nes tai kenkia Lietuvos drabužių pramonei, galima reikalauti, kad vairuotojas būtų alkanas. Juk ten ir maistas kai kur pigesnis”, - ironizavo “Linavos” prezidentas Algimantas Kondrusevičius. Anot jo, įgyvendinus degalais prekiaujančių mažmenininkų reikalavimus, būtų pakenkta ne tik transporto sektoriui, bet ir visam šalies ūkiui: “Jei mes sugalvosime taikyti užsienio vairuotojams kokias nors sankcijas, kitos šalys tą patį padarys mums. Be to, tokie įtarimai nepagrįsti ekonomiškai: vežėjai neparduoda degalų, nes tai - nėra jų pajamų šaltinis, vežėjai verčiasi krovinių pervežimu. Mūsų įmonėms galimybė įsipilti pigesnių degalų leidžia atpiginti paslaugas”.
Finansų ministerijos specialistai stebisi, kodėl prekybininkai degalais nepasidalija informacija (jei tokios iš tiesų turi) apie nelegalią prekybą degalais su kontroliuojančiomis institucijomis. “Juk tai būtų naudinga patiems mažmenininkams. Tačiau į šį klausimą operatoriai atsakymo neturi...”- stebėjosi I.Šimonytė, pridurdama, kad prekybininkai remiasi daugiau teoriniais skaičiavimais - įvažiuojančiųjų transporto priemonių skaičiumi, vidutine jų kuro bakų talpa ir teoriškai nesumokėtų mokesčių sumomis.
“Tačiau prekybininkai nesupranta, kad toli gražu ne visas tas kuras gali būti apmokestintas. Todėl, galima sakyti, kad tai - tik sausi matematiniai skaičiavimai”, sakė I.Šimonytė.
Vežėjai tikina ginantys ne tik savo, bet visos šalies interesus, - esą dabar daugelis krovinių iš ES į Rusiją keliauja per Lietuvą ir Latviją. Kitų šalių vežėjai, kirsdami sieną, sumoka kelių mokesčius, Lietuvoje pilasi degalus, o visa tai naudinga šaliai.
Vežėjai, reikalavę degalinių asociacijos vadovų įrodyti spėjimus, jog sunkvežimių vairuotojai pakelėse parduoda iš Rusijos ir Baltarusijos įvežtą kurą, skaičiais, sako antrą kartą nieko nepešę.
“Jie atėjo taip pat tuščiomis rankomis. Neneigiu, gal kokie pavieniai atvejai ir pasitaiko, tačiau duokit įrodymus. Jei vienas paspringo šaukštu arbatos, tai visiems reikia uždrausti gerti arbatą? Ar galima visos ekonomikos ar regiono ekonomikos sąskaita gelbėti vieną verslą?”- retoriškai klausė A. Kondrusevičius.
Sau ar rinkai?
Vežėjai kritikuoja “Mažeikių naftos” informaciją, kad kai kuriose degalinėse smarkiai sumažėjo degalų pardavimas, esą lietuviškų degalų pirkimas tarp asociacijos įmonių padidėjo apie keturis kartus. Tačiau degalinių operatoriai tvirtina ką kita, - kad palyginti su vidurio Lietuvoje esančių degalinių pardavimo apimtimis, pasienyje prekyba merdi. Mažmenininkai sako esą įsitikinę, kad taip yra dėl pasienyje klestinčios degalų kontrabandos.
“Niekas nedraudžia per sieną įsivežti pilno bako degalų - sunkiojo krovininio transporto bakuose telpa kur kas daugiau negu 80 ar 100 l kuro. Taip į Lietuvą patenka labai didelis kiekis degalų iš Rusijos ir Baltarusijos. Yra duomenų, kad šiemet per tris mėnesius į Lietuvą įvažiavo 80 tūkst. autobusų ir sunkiojo transporto automobilių. Visi įsiveža apie 150 l kuro savo bakuose. Valstybė praranda didžiules pinigų sumas”, - piktinosi Naftos produktų prekybos asociacijos prezidentas Mindaugas Paljanskas.
Vežėjai neneigia sąmoningai pilantys daugiau degalų kaimyninėse šalyse, tačiau tikina taip darantys taupumo sumetimais, o kurą naudojantys tik savo reikmėms. Be to, sako, kad degalų pardavėjų siūlomas apribojimas nepadėtų išvengti kuro įvežimo iš šių šalių, nes esą degalai pigesni ir kaimyninėje Latvijoje, o pastarajai apribojimus taikyti Lietuvai draudžia ES reglamentas. “Mažeikių naftos” spaudimas žalingas ne tik vežėjams, bet ir visai šalies ekonomikai”, - įsitikinęs asociacijos “Linava” prezidentas Algimantas Kondrusevičius. - Šalyje degalai brangesni nei visose aplinkinėse valstybėse. “Mažeikių nafta” moka tik pelno mokestį ir dividendus valstybei, o visus mokesčius sumokame mes - kuro vartotojai”. Be to, jau egzistuoja nuostatos, užkertančios kelią neteisėtai naudoti kurą - pagal Europos Sąjungos muitų teisės reglamentus draudžiama įvežtus degalus išpilti iš juos įvežusios transporto priemonės bako ir naudoti kituose automobiliuose”.
Įtaria ir muitininkai
Muitinės departamento statistika rodo, kad tokių atvejų, kai krovininiuose automobiliuose yra aptinkami degalai papildomai sumontuotuose negamykliniuose bakuose, pasitaiko kiekvieną mėnesį. Tačiau už taip įvežamą kurą galima susimokėti muito mokestį. Pareigūnai nuolat informuojami apie komerciniuose automobiliuose aptinkamus neatitinkančius reikalavimų papildomai sumontuotus bakus. “Yra gauta tam tikra operatyvinė informacija, kad kai kurie vilkikų vairuotojai nupila kurą, tačiau departamentas nustatė tik vieną tokį atvejį”, -sakė Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininkas Vitalis Vareikis. Anot jo, pareigūnams įtarimų kelia atvejai, kada tušti krovininiai automobiliai į Lietuvą iš Rusijos važiuoja su pilnais bakais kuro.
“Vieša paslaptis, kad automobilių vairuotojai perka rusiškus ir baltarusiškus degalus iš sunkvežimių vairuotojų už gerokai mažesnę kainą nei degalinėje. Turime padarinius: Lietuvos vidurio regiono degalinės gyvuoja gerai, tačiau netoliese Rusijos ir Baltarusijos pasienio esančios patiria sunkumų dėl įvežamų pigių degalų iš kaimyninių šalių”,- teigė M. Paljanskas.
Kainos dar kils
Naftos produktų kainų kilimą sukėlusio uragano “Katrina” atgarsiai pirmadienį vėl sudrebins didmeninę Lietuvos degalų rinką, kurioje populiariausio benzino ir dyzelino kainos išaugs iki rekordinių visų laikų aukštumų.
Vienintelio Baltijos šalyse naftos perdirbimo koncerno “Mažeikių nafta” produkciją pardavinėjantys jos prekybos namai pranešė, kad pirmadienį didmeninė populiariausio 95 markės benzino kaina padidinta 17 centų iki 3,27 lito už litrą, o dyzelino - 6 centais už litrą iki 2,90 lito.
Didmeninėje rinkoje populiariausio benzino kaina 3 litų ribą rugsėjo 2 dieną viršijo pirmą kartą Lietuvos istorijoje. Rinkos ekspertų teigimu, tam, kad mažmeniniai tinklai išlaikytų maržas, skirtumas tarp jų pardavinėjamų ir didmeninių kainų turi būti apie 30-40 centų už litrą. Analitikai sako, kad brangstantis kuras jau veikia makroekonominius šalies rodiklius, pirmiausia - infliaciją.
Tačiau prognozuojama, kad artimiausiu metu degalų kaina dar kils, pesimistiškiausiomis prognozėmis - benzino litras kainuos pusketvirto lito. “Tai - labai artimos ateities dalykas, kada vežėjai, logistikos bendrovės pradės kelti savo paslaugų įkainius. Kitas etapas - tiesiogiai su transportavimo paslaugomis susijusios bendrovės - tiek prekybos didmenininkai, tiek mažmenininkai. Žinoma, toliau brangstantis kuras lems kitų prekių ar paslaugų kainų didėjimą”, - prognozavo “SEB Vilniaus banko” prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Ekspertai įvardija kai kurias priemones, galinčias kiek pristabdyti vis dar kylančias benzino kainas: akcizų mažinimą, liberalesnius reikalavimus degalų kokybei ir kaupiamųjų privalomųjų kuro atsargų sumažinimą. Tačiau kartu pabrėžiama, kad tai būtų trumpalaikis efektas.
