Iš vienintelio Lietuvoje Laukinių smulkių gyvūnų reabilitacijos skyriaus Kaune paleistas į laisvę čia augintas mažojo apuoko jauniklis.
Nemenčinėje vaikai, žaisdami prie ežero, surado kumščio didumo apuokiuką ir parsinešė jį namo. Tėvai, nežinodami, ką daryti su bejėgiu mažyliu, paskambino Laukinių smulkių gyvūnų reabilitacijos skyriui. Maždaug dešimties dienų mažylį pincetu maitinome žalia mėsa. Po dešimties dienų pastebėjome, kad apuokiukas ir pats bando lesti. Ornitologai jį sužiedavo, o mes išvežėme apuokiuką į Netonis už Raudondvario, kur jam yra geros sąlygos prasimaitinti, - pasakojo Lietuvos gyvūnų globos draugijos Laukinių smulkių gyvūnų reabilitacijos skyriaus veterinarijos gydytojas Aivaras Paukštė.
Skyriaus darbuotojai prašė surastų sveikų paukščių jauniklių nenešti į namus. Sparnuotį reikėtų įkelti į medį, patupdyti ant šakos tėvai patys jį susiras.
Mažieji apuokai (Lietuvoje gyvena ir didieji apuokai) dažniausiai įsikuria didelių miškų pakraščiuose, gausiai apželdintose sodybose. Šio paukščio plunksnos labai margos nuo pilkų iki oranžinių. Nuo kitų panašaus dydžio pelėdų mažąjį apuoką galima atskirti pagal stačiai styrančias auseles, beveik oranžinę akių rainelę, gelsvai rusvos spalvos apvalius skruostus. Šie paukščiai skrenda lėtai, banguotai.
Mažųjų apuokų patelės yra didesnės už patinus, mėgsta perėti neužimtuose varninių paukščių lizduose. Ankstyvą rudenį jauniklius paukščius jau sunku atskirti nuo suaugusiųjų. Šie paukščiai minta smulkiais žinduoliais, vabzdžiais, o žiemą gali gaudyti ir paukštelius. Dėl gebėjimo pasišiaušti yra net posakis: Pasišiaušęs kaip apuokas.
Naujausi komentarai