Brangstančios šilumos naštą su Lietuvos gyventojais ketina dalytis valstybė. Vyriausybė tikisi rasti būdą, kaip didėsiančias išlaidas kompensuoti mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms.

Galvos, kaip kompensuoti

Vakar premjeras Gediminas Kirkilas pareiškė, kad būtina sukurti mechanizmą, kaip nuo naujojo šildymo sezono bus kompensuojamos vargingiausiai gyvenančių šalies gyventojų išlaidos už šilumą.

Toks pareiškimas nuskambėjo po premjero susitikimo su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininku Virgilijumi Poderiu.

Siūlymus dėl kompensacijų turėtų pateikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Premjeras sakė, kad dar iki tol, kol gyventojus pasieks sąskaitos už šildymą, jie turi žinoti, kaip bus kompensuojamos padidėjusios sumos.

Paklaustas, ar tai reiškia, kad komisija neleis didinti šilumos kainų, kol Vyriausybė sukurs kompensavimo sistemą ir ras tam pinigų, V.Poderys nepateikė aiškaus atsakymo.

„Turime koordinuoti veiksmus (Vyriausybė ir VKEKK – red.past.). Mes reaguosime kaip partneriai, nes neturi būti nežinomybės, tačiau kainos turi būti nustatomos remiantis tik ekonominiais principais“, – kalbėjo komisijos pirmininkas.

Didžiojoje dalyje šalies miestų naujos šilumos kainos turėtų būti patvirtintos šią vasarą.

Kalbėsis su merais

G.Kirkilas taip pat paprašė V.Poderio susitikti su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais ir išaiškinti šilumos brangimo priežastis, kainų kėlimo mechanizmą.

„Kad nebūtų tokių nesusipratimų, kaip praėjusiais metais, kuomet savivaldybės sakė, kad žmonės nemokės, ir priešinosi toms kainoms“, – kalbėjo premjero patarėja ryšiams su visuomene Nemira Pumprickaitė.

V.Poderys, paklaustas, ar tvirtinant naujas šilumos kainas nejaučia politikų spaudimo, tikino, kad „politikai nespaudžia visiškai“. Tačiau savivaldybių, jei jos priešinsis kainų augimui, nuomonės gali būti ir nepaisoma, nes komisija turi teisę naujas kainas patvirtinti vienašališkai.

„Kauno energijos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Stanislovas Karčiauskas teigia, kad bendrovė dar nėra gavusi naujosios Kauno termofikacijos elektrinės energijos gamybos kainos.

Kol ši kaina nėra žinoma, „Kauno energija“ negali apskaičiuoti šilumos kainos vartotojams. Kai duomenys bus žinomi, juos įvertins VKEKK komisija. Manoma, kad naujoji šilumos kaina paaiškės iki liepos mėnesio.

Vilniaus miesto taryba nepritarė šilumos kainų didinimui Vilniaus mieste ir kreipėsi į komisiją, kad ši peržiūrėtų skaičiavimo metodiką. Tačiau nesulaukusi savivaldybės pritarimo VKEKK ketino šilumos kainą Vilniuje patvirtinti vienašališkai. „Vilniaus energija“ prašo šilumos kainą didinti 55 proc. – nuo 14,57 cento už kilovatvalandę iki 22,75 ct/kWh.

Brangs beveik dvigubai

Komisija prognozuoja, kad šiais metais šiluma šalyje brangs vidutiniškai 40 procentų.

Daugiausiai – apie 50–60 procentų – šiluma brangs Vilniuje, Šiauliuose, Kaune. Mažiau šilumos kaina augs Klaipėdoje, mat čia kaina koreguota praėjusių metų pabaigoje.

Šiluma labiausiai brangsta dėl augančių gamtinių dujų kainų.

Dujų kaina sudaro iki 60 procentų visų išlaidų, susidarančių gaminant šilumą. Šį mėnesį gamtinių dujų importo kaina pasieks 400 JAV dolerių.

Toliau brangstant naftos produktams, didėja ir gamtinių dujų bei kitų kuro rūšių kaina. Dujų brangimą iš dalies sumažina nuvertėjęs JAV doleris.

Trukdo senos skolos

Prie didėjančių šilumos kainų prisideda ir įmonių sukaupti nuostoliai.

„Atėjęs dirbti pastebėjau, kad šilumos ūkis yra sukaupęs didžiulius nuostolius ir jų veikla ne visada reguliuojama remiantis ekonominėmis priemonėmis“, – pabrėžė V.Poderys. Jo teigimu, naujoji metodika leis išvengti nuostolių.

Neekonominėmis priemonėmis jis vadino galimybę į šilumos kainas neįskaičiuoti įmonių paimtų paskolų palūkanų ar viso kuro kainų augimo.

Įsigaliojus naujam Šilumos ūkio įstatymui, šilumos tiekimo įmonės kainas gali peržiūrėti du kartus per metus, bet ne dažniau nei kas pusmetį.

Todėl, manoma, kad vasarą pasitvirtinusios naujas šilumos kainas, kai kurios įmonės, toliau brangstant dujoms, jas gali peržiūrėti jau 2009-ųjų pradžioje.