Metę svarbiausius ūkio darbus, ūkininkų atstovai buvo sukviesti į skubų susirinkimą

Rinkdamiesi į Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) salę dalis žemdirbių asociacijų atstovų piktinosi, kodėl trukdomi per tokį darbymetį, o pamatę pustuštę salę dar labiau pasipiktino: kodėl kiti neatvyko? Žemdirbiai buvo priversti tik tarpusavyje lieti nuoskaudą ir visiems gerai žinomas bėdas, nes nei Vyriausybės, nei Žemės ūkio ministerijos kviesti atstovai neatvyko.

Keikė valdžią ir blogą orą

ŽŪR agronomas dr. Algirdas Aleksynas pabrėžė, kad ES nėra valstybės, kuri sunkią valandą paliktų savo žemdirbius likimo valiai. Taip vis nutinka Lietuvoje. Anot A.Aleksyno, dabar valdininkai įgiję tvirtą kozirį, kuriuo be vargo kerta visus valstiečių argumentus: “Taip daryti neleidžia Briuselis!” Dar pacitavo Šakiuose išgirstą ūkininkų nuomonę. Kišenėje žodžio neieškantys suvalkiečiai šiandienos valdininkų persistengimą įvertino taip: “Jeigu Briuselis liepia nušauti vieną, tai mūsiškiai paklos tris”...

Džiovyklų savininkai šiemet pasinaudojo ypač sunkiomis oro sąlygomis ir už vieną procentą išdžiovintų grūdų plėšia net po 8 litus. Tokiu būdu drėgnesnių grūdų tonos išdžiovinimas iki drėgmės normos (14 procentų) gali atsieiti net 80 litų. Tokia suma bus išskaičiuota iš 300 litų supirkimo kainos. Tada ūkininkui, kaip sakoma, lieka gaidžio ašaros, nors, specialistų nuomone, džiovinimo savikaina net keletą kartų mažesnė. Be to, drėgnesni grūdai supirkėjų beveik automatiškai paverčiami pašariniais, net neatsižvelgiama į baltymingumą, glitimą, kitas svarbias kokybės savybes, nors tokius išdžiovinus kokybės klasė gali pasikeisti. Taip ūkininkų sąskaita tarpsta supirkėjai ir derliaus perpardavinėtojai.

Oratoriai tvirtino, kad pavyzdžiui, Skandinavijos valstybėse javų džiovinimo išlaidos drėgną rudenį padengiamos iš valstybės biudžeto.

Pasigirdo ir savikritikos gaidelių

Žemdirbius ypač piktina perdirbėjų savavališkai taisomos pieno supirkimo taisyklės, kurių vykdymo nekontroliuoja Žemės ūkio ministerija. Visoje ES mes turime mažiausias galvijų supirkimo kainas, kurios, ūkininkų teigimu, taip pat nepadengia gamybos išlaidų. O šiuo metu taip stokojama apyvartinių lėšų. Reikia užbaigti labai užsitęsusią javapjūtę, paruošti dirvas rudens sėjai, nupirkti brangių degalų ir tepalų .

Andriejus Stančikas, kooperatyvo “Pieno gėlė” Plungės rajone pirmininkas, apgailestavo, kad iki šiol kaimo žmonės abejingi kooperatiniam darbui. Juk šiandienos kooperatyvai visai ne buvę kolūkiai, o nauda būtų didžiulė. Su stambiais produkcijos pardavėjais (per dieną parduodama apie 200 tonų pieno) skaitosi žaliavos supirkėjai, moka geresnes kainas. Tačiau tokio darbo pasekėjų beveik neatsiranda.

Dokumentas, kurio niekas neskaitys?

Susirinkimas priėmė eilinį kreipimąsi į Seimą,Vyriausybę bei Žemės ūkio ministeriją, kuriame prašo skirti lėšų grūdų džiovinimo išlaidoms padengti bei kompensuoti visų prekinių grūdų privataus laikymo išlaidas tiems, kurie neturi savo sandėlių, džiovyklų ir derliaus negalės išlaikyti iki intervencinio supirkimo lapkričio mėnesį pradžios. O lėšas, kiek anksčiau skirtas grūdų sandėliavimui kompensuoti, reikėtų atiduoti už džiovinimo išlaidas.

Žemdirbiai reikalauja skubiai pakeisti grūdų supirkimo intervencinių centrų Lietuvoje išdėstymą, nes jie neapima pačių grūdingiausių šalies regionų.

Dokumento svarstymo metu buvo replikų, kad jeigu niekas iš valdžios nesiteikė čia atvažiuoti, tai ir šį žemdirbių dokumentą numes į stalčių. O Seimo narys Ramūnas Karbauskis, akcentavo, kad Žemės ūkio ministerija jau senokai tyčiojasi iš kaimo žmonių. Dabar jos valdininkai gyvena laukimu: kas po rinkimų atsidurs valdžioje?

Išlindo politinis pamušalas

ŽŪR vicepirmininkas Albertas Amšiejus, vadovavęs susirinkimui, nes pirmininkas J.Ramonas serga, pagaliau pareiškė, kad jau galima politinė agitacija, ir pradėjo kalbėti, kaip partijos kvailina kaimo žmones, o kartais net papirkinėja.

Susirinkimo oratoriai jau atvirai agitavo už kokią partiją kaimas turi balsuoti, nes kitu atveju Seime visai neliks žemdirbių, o į Žemės ūkio ministeriją sugrįš senoji, susikompromitavusi gvardija. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė pradžioje paskelbė, kad grūdų augintojai vien dėl milžiniškų džiovinimo išlaidų šiemet neteks 210-270 milijonų litų. Po to pirmininkė perskaitė dokumentą, kuriuo agitavo pinigais paremti dėl riaušių kaltinamus žemdirbių savivaldos vadovus. “Reikės daug pinigų advokatams, nes gali prisieiti kreiptis į Strasbūrą”, - akcentavo sąjungos vadovė.

Taip pamažu išlindo susirinkimo politinis pamušalas. Nejaugi dėl to svarbiausiems kaimo darbams atlikti buvo sutrukdyta tokiam pulkui ūkininkų?