Naujosios valdžios paskubomis sulipdyta mokesčių sistema yra geresnė už buvusią, tačiau žmonės nesupranta, kad daugumos jų mokesčių našta sumažėjo. Tuo įsitikinę garsūs šalies ekonomistai.

Mažai gauni, daug moki

"Dauguma Lietuvos žmonių įsitikinę, kad jie moka labai didelius mokesčius. Jie nežino, kaip pasikeitė mokesčių sistema", – kalbėjo ekonomistė Aušra Maldeikienė.

Informacijos trūkumas, anot jos, ir atvedė įpykusius tautiečius prie Seimo. "Lietuvos žmonės kiršinami per mokesčius. Tačiau dauguma tautiečių nežino, kad beveik milijonui šalies gyventojų mokesčių našta palengvėjo arba nepasikeitė. Iki šiol Lietuvoje daugiausia mokesčių moka mažiausiai uždirbantys žmonės, o naujos valdžios inicijuota mokesčių reforma šią padėtį po truputį keičia", – dėstė A.Maldeikienė.

Itin mažus mokesčius Lietuvoje moka tie žmonės, kurie patys sukuria sau darbo vietas. Su verslo liudijimais dirbančių tautiečių mokesčiai tesudaro penktadalį to, ką vidutiniškai moka iš analogiškos veiklos gyvenantys ES šalių žmonės.

2007-aisiais patentininkai Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo vidutiniškai per metus uždirbę po 29 tūkst. litų, o mokesčių sumokėję vos po 257 litus. "Šie žmonės dabar plėšo akis ir įrodinėja, kad patys užsidirbs pensijai. Tačiau jiems vertėtų pasakyti, kad atvedę vaiką į mokyklą jie turėtų per metus sumokėti mažiausiai 6 tūkst. litų – tiek dabar Lietuvoje kainuoja vieno vaiko mokymas", – kalbėjo A.Maldeikienė.

Nors giria dabartinės valdžios pastangas, ekonomistė įsitikinusi, kad naujoji dauguma ilgai valdžios olimpe neišbus.

Priminti progresiniai mokesčiai

Ekonomistas Romas Lazutka ligšiolinę Lietuvos mokesčių sistemą pavadino "betvarke".

"Nereiktų daryti mokesčių išimčių, kaip įforminama veikla: ar dirbama pagal darbo ar autoriaus sutartį, ar užsiimama individualia veikla. Žmonės dirba tą patį darbą, tai kodėl turi mokėti skirtingus mokesčius? Jokios logiškos nebuvo. Tai buvo "betvarkė", – vertino R.Lazutka.

Ekonomistai apgailestavo, kad naujoji dauguma nesiryžo įvesti progresinių mokesčių, t. y. labiau apmokestinti didesnius atlyginimus gaunančių gyventojų.

"Progresiniai mokesčiai reiškia, kad didesnis mokesčių tarifas būtų taikytinas tik didesnei pajamų daliai. Dabar Lietuvoje yra vienodas 21 proc. gyventojų pajamų mokestis, nesvarbu, kiek žmonės uždirba. O daugelyje ES šalyse viršutinei pajamų daliai šis mokestis yra diferencijuotas tarp 34–40 proc.", – statistika rėmėsi profesorius.

Trūksta solidarumo

Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovas Raimondas Kuodis taip pat gyrė valdžios pastangas sumažinti lengvatų skaičių, tačiau apgailestavo, kad koalicija nesusitarė dėl didesnio pridėtinės vertės mokesčio – tai esą būtų geresnis variantas, nei svarstyti nepopuliarius mokesčius, pavyzdžiui, apmokestinti automobilius.

"Deja, mokesčių sistema liko politinių mainų objektas. Mūsų visuomenėje dar trūksta solidarumo. Buvo daug privilegijuotų grupių, kurios turėjo mokesčių lengvatas, nors nebuvo jų nusipelnę. Psichologai yra pastebėję, kad žmonės kur lengviau iškenčia visas negandas ir krizes, jeigu jaučia, jog visi vienodai neša šią naštą. Tačiau natūralu, kad visos reformos sukelia daug sąmyšio", – kalbėjo R.Kuodis.