Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Lietuvos profsąjungos reikalauja kelti atlyginimus
2005-10-27
Priešingu atveju grasinama protestais
Kelti gyventojų darbo užmokestį reikalaujanti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) kviečia Vyriausybę derėtis, priešingu atveju grasina masinėmis protesto akcijomis.
Tuo tarpu premjeras Algirdas Brazauskas sako jau nurodęs Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms “paruošti skaičiavimus, ką reiškia profsąjungų reikalavimai”.
“Be jokių abejonių, reikės derėtis. Kaip normalioje, civilizuotoje valstybėje”, - vakar Seime žurnalistams sakė A.Brazauskas.
Uždarbiai - vieni mažiausių ES
Pirmadienį LPSK įteikė Vyriausybei reikalavimus, kurie, anot jų, garantuotų šalies gyventojų pajamų didėjimą.
“Dabar toks momentas, kai kyla kainos, o visuomenėje vyksta labai didelė emigracija - daugiau nei 300 tūkst. žmonių yra išvykę į užsienį. Vasarą protestavome prieš darbo jėgos įvežimą iš Baltarusijos, Ukrainos, nes manome, jog pirmiausia turime išnaudoti savo išteklius, savo darbuotojus. Visi šie klausimai susiję, nes viena svarbiausių priežasčių, kodėl iš Lietuvos išvyksta žmonės - per mažas darbo užmokestis”, - vakar surengtoje spaudos konferencijoje sakė LPSK generalinė sekretorė Janina Matuizienė.
Konfederacijos atstovai apgailestavo, jog Lietuvoje darbuotojų minimalaus ir realaus darbo užmokesčio lygis yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje
LPSK vadovai įsitikinę, kad įgyvendinus jų keliamus reikalavimus, Lietuvos piliečiams būtų užtikrintos geresnės gyvenimo sąlygos ir mažėtų skurdas. Šiuo metu žemiau skurdo ribos vis dar gyvena 16,1 procento šalies gyventojų.
“Šiuo metu didėja vadovų atlyginimai, valstybinės institucijos plečiasi, o dėl darbo žmogaus nieko nedaroma”, - pastebėjo LPSK pirmininkas Artūras Černiauskas.
Siūlo indeksuoti didėjant kainoms
Konfederacija reikalauja, kad Vyriausybė iki realios skurdo ribos, siekiančios 326 litus, padidintų neapmokestinamąjį pajamų dydį (kuris dabar yra 290 litų), valstybės remiamas pajamas (dabar - 150 litų), bazinę pensiją (197 litai), o minimalų gyvenimo lygį (MGL) nuo 125 litų iki 217 litų.
Padidintą MGL konfederacija siūlo naudoti socialinių pašalpų dydžio apskaičiavimui bei įstatymu įtvirtinti minėtų minimalių dydžių indeksavimo kriterijus ir tvarką.
LPSK taip pat reikalauja garantuoti darbo užmokesčio ir socialinių išmokų indeksavimą pagal vartojimo kainų didėjimą arba bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, atsižvelgiant į tą rodiklį, kuris auga sparčiau.
Konfederacijos atstovai apgailestavo, kad nors BVP žymiai auga, daugumos darbuotojų atlyginimas “įšaldytas”, o Statistikos departamento skelbiamas vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje didėja tik dėl įmonių vadovų darbo užmokesčio augimo.
LPSK reikalauja ir įstatymu įtvirtinti kriterijus bei tvarką, pagal kurią būtų indeksuojamas darbo užmokestis, ir įvesti progresyvinius gyventojų pajamų mokesčio tarifus.
Anot profsąjungų konfederacijos atstovų, dabartinė mokesčių sistema skurdina mažas pajamas gaunančius Lietuvos gyventojus ir nesudaro sąlygų verslo plėtrai.
Vienija apie 100 tūkstančių narių
Konfederacijos vadovo A.Černiausko teigimu, nesiekiama, kad visi pateikti reikalavimai būtų įgyvendinti vienu metu, tačiau reikalaujama, kad būtų nustatytas laikas, per kurį jie bus įvykdyti.
Profesinių sąjungų konfederacijos atstovai įspėja, kad jeigu Vyriausybė per dvi savaites nepradės su jais derėtis, profsąjungos pradės rengtis masinei protesto akcijai. J.Matuizienė tvirtino, kad protesto akcijas, kaip atsarginį variantą, nepradėjus ar nepavykus susiderėti su Vyriausybe, remia 80 proc. konfederacijos narių.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija vienija 26 šakines profesinių sąjungų organizacijas - daugiau nei 100 tūkstančių narių.
BNS, KD inf.
