Įkeisto turto draudimas

Imant būsto paskolą privaloma apdrausti įkeičiamą turtą. Iki paskolos pabaigos kasmet mokėti kelių šimtų litų turto draudimo įmokas įsipareigoję žmonės net nesusimąsto, kad ši finansinė našta gali palengvėti.

Tomas Nenartavičius: "Net kas penkta turto draudimo sutartis sudaryta kreditoriaus naudai."

Apsimoka tylėti

Kiekvieną būsto paskolą paėmusį žmogų bankai privertė pasirašyti turto draudimo sutartis laikotarpiui, kol bus visiškai atsiskaityta su banku. Esą jeigu turtas įkeistas bankui, jo savininkas turi garantuoti turto draudžiamąją apsaugą nuo įvairios žalos: gaisro, vandens užliejimo, vandalizmo ir pan. Skaičiuojama, kad būsto paskolas paėmę gyventojai kasmet vidutiniškai moka po 123 litus siekiančias turto draudimo įmokas. Kaip rodo kai kurie pavyzdžiai, ši suma galėtų būti gerokai mažesnė. Tačiau kai klientai nesidomi, draudikams apsimoka tylėti.

Prieš penkerius metus su paskola vieno kambario butą įsigijusi vilnietė Viktorija (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) vasaros pabaigoje iš banko gavo laišką apie turto draudimo pasikeitimus. Bankas "Swedbank" pranešė, kad jis žengia į ne gyvybės draudimo rinką ir nuo šiol bankui įkeistas turtas bus draudžiamas ne bendrovėje "Ergo Lietuva", o "Swedbank P&C Insurance" Lietuvos filiale. Klientė buvo informuota, kad, pasikeitus draudikui, draudimo sutarties sąlygos išliks tokios pat.

"Pamaniau, kad jeigu keičiasi draudikas, gal gali keistis ir įmoka. Visus šiuos penkerius metus vieną dieną per metus bankas iš sąskaitos nuskaičiuodavo po 176 litus turto draudimo administravimo mokestį. Suskaičiavau, kad jau esu sumokėjusi beveik 900 litų, o iki kredito sutarties pabaigos vien už turto draudimą reiks pakloti per 7 tūkst. litų. Kai ėmiau paskolą, apie tai net nebuvau susimąsčiusi. Dabar paaiškėjo, kad mano metinė turto draudimo įmoka gali būti perpus mažesnė ir iš viso galiu sutaupyti apie 3 tūkst. litų", – sakė moteris.

Nepaklausi – negausi

Mažesnes turto draudimo įmokas pasiūlė ne tik jos turto draudimą perėmęs "Swedbank", bet ir iki tol turtą draudusi bendrovė "Ergo Lietuva". "Bankas man pasiūlė 96 litų siekiančią įmoką, bet pirmiems metams pasiūlė nuolaidą ir įmoką sumažino iki 84 litų. O draudimo bendrovė pasiūlė draudimą už 86 litus visus likusius metus, kol vėl nesugalvosiu ką nors keisti, ar įvyks draudžiamasis įvykis. Džiugu, kad yra galimybė sutaupyti, bet keista, kad nei draudikas, nei bankas lig tol patys nieko nepasiūlė", – kalbėjo vilnietė Viktorija.

"Swedbank P&C Insurance" Lietuvos filialo direktorius Liutauras Jasiūnas patikino, kad galiojančių draudimo sutarčių sąlygos nesikeičia. "Tačiau jei klientas pageidauja gauti naujų draudimo produktų pasiūlymą, tai galima padaryti kreipiantis į klientą aptarnaujantį vadybininką, jis suteikia visą norimą informaciją ir detaliai paaiškina naujų produktų sąlygas", – sakė L.Jasiūnas.

Tačiau kaip rodo Viktorijos pavyzdys, draudimo įmoka gali būti mažesnė, net jeigu draudimo sąlygos nesikeičia. O kodėl taip yra, klientus aptarnaujantys vadybininkai neslepia, kad anksčiau turto draudimo įmoka buvo nustatoma pagal rinkos vertę, dabar – pagal atkuriamąją vertę.

"Swedbank P&C Insurance" vadovas L.Jasiūnas neatskleidė, koks yra naujos banko draudimo bendrovės turto draudimo portfelis. Tačiau, Draudimo priežiūros komisijos (DPK) duomenimis, vien per pirmą veiklos mėnesį, rugsėjį, "Swedbank P&C Insurance" gavo per 396 tūkst. įmokų ir neišmokėjo jokių išmokų.

Kas penkta sutartis nenaudinga

Dar vieną konkurentą įgiję draudikai neslepia, kad keičiantis turto vertei turi keistis ir draudimo suma. Draudimo bendrovės "Ergo Lietuva" Turto draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius pasakojo, kad daugiausia bėdų dėl turto atstatymo išlaidų ir draudimo sumos neatitikimų kyla dėl sutarčių, kai apdraudžiamas būsto kreditoriui įkeičiamas turtas.

"Imdamas paskolą klientas įkeičiamą turtą turi apdrausti kreditoriaus naudai. Paprastai klientams pateikiamos standartinės draudimo sutartys ir jos sudaromos tokiam laikotarpiui, kuriam sudaroma paskolos sutartis. Draudimo bendrovės "Ergo Lietuva" statistika atspindi, kad net kas penkta turto draudimo sutartis sudaryta kreditoriaus naudai", – sakė T.Nenartavičius.

Jis tvirtino, kad pasitaiko atvejų, kai klientai neįvertina draudimo poreikio ir teigia, jog draudimas reikalingas tik dėl to, kad kreditorius duotų paskolą. Tokiu atveju turto draudimas skaičiuojamas tik nuo paskolos dydžio, kuris gali siekti tik 60 proc. turto vertės. Esą apdraudus tik dalį turto, nereikėtų tikėtis, kad bus atlyginta visa žala.

Galima sutaupyti

T.Nenartavičiaus teigimu, iškart apdrausti turtą 30 metų patogu, be to, žmonės jaučiasi ramesni žinodami, kokio dydžio įmoką kasmet turės mokėti. "Tačiau tokia sutartis ne visuomet užtikrina, kad po kelerių metų turtas bus tinkamai apsaugotas. Kai ekonomika šuoliuoja aukštyn žemyn, o priklausomai nuo jos – ir turto atkūrimo išlaidos, t. y. statybos bendrovių paslaugų įkainiai bei statybinių medžiagų kainos, reikėtų pasidomėti, ar sutartyje numatyta draudimo suma netapo per maža ar per didelė", – atkreipė dėmesį T.Nenartavičius.

Teigiama, kad tikslinga turtą apdrausti taip, kad draudimo liudijimai būtų metiniai. "Tačiau, jeigu žmogus sutartimis norėtų rūpintis kuo rečiau, esant stabiliai rinkai draudimo sumas verta peržiūrinėti maždaug kas trejus metus, o rinkai šokinėjant – kas dvejus, vienus", – teigė T.Nenartavičius. Sakoma, kad toks sutarčių peržiūrėjimas klientams nieko nekainuoja.

Įpareigoti svertų nėra

Pasirodo, kad tokią tiesą nuo turtą privalomai apsidraudusių gyventojų galima nuslėpti. Pasak DPK Ne gyvybės draudimo skyriaus vedėjo Mariaus Dumbausko, komisija į bankų, draudikų ir gyventojų santykius negali kištis, o esą ir tokių skundų nėra sulaukusi.

"Bankas reikalauja jam įkeistą turtą apdrausti, nes jeigu kada nors reiks turtą perimti, jis turėtų būti nenuniokotas. Iki šiol draudimo sutartis buvo sudaroma tarp banko ir draudiko, paskolos gavėjas gaudavo tik bendras turto draudimo taisykles ir įsipareigodavo mokėti įmokas, neretai ne savo naudai", – patvirtino DPK atstovas. Tačiau neturėdama jokių svertų įpareigoti draudikus turto draudimo sutartis peržiūrėti klientų naudai, DPK gyventojams gali tik rekomenduoti būti kritiškesniems.

Marius Jansonas

Paskolų brokeris

Būsto paskolas turintiems gyventojams rekomenduojame turto draudimo sutartis peržiūrėti kas metus. Labai daug žmonių įkeistą bankams turtą yra apdraudę pagal labai aukštą nekilnojamojo turto kainą ir moka per dideles turto draudimo įmokas. Pavyzdžiui, nesvarbu, kad būstas prieš kelerius metus kainavo 400 tūkst. litų ir draudimo įmokos mokamos nuo šios sumos, draudikai išmokas išmokės tik pagal dabartinę būsto kainą, kuri gali siekti 200 tūkst. litų.

Žmonės be reikalo permoka, nes draudikai jų neinformuoja apie galimus įmokų dydžio pasikeitimus. Apie 99 proc. būsto paskolas paėmusių žmonių nesidomi savo finansiniais įsipareigojimais, kurie galėtų būti mažesni.

Nekomercinio turto draudimo rinka*

Bendrovė Suma (litais)

"Lietuvos draudimas" 57 mln.

"Ergo Lietuva" 9,7 mln.

"PZU Lietuva" 9 mln.

"If" 5,6 mln.

"Gjensidige Baltic 3,3 mln.

"Seesam Lietuva" 2,5 mln.

BTA 1,5 mln.

"Compensa" 0,5 mln.

"Swedbank P&C Insurance"** 0,4 mln.

"Industrijos garantas" 0,2 mln.