Užklupus krizei lietuvių žvilgsnis nukrypo į užsienyje sėkmės pasiekusius tautiečius. Pagalbos rankos ieškota Pasaulio lietuvių ekonomikos forume.

Patirties importas

Kaip į užsienį išvykę ir sėkmės savo veiklos srityje sulaukę tautiečiai galėtų padėti ne pačius geriausius laikus išgyvenančiam Lietuvos verslui ir visai šaliai? Atsakymų į šį klausimą ieškota šią savaitę vykusiame trečiame Pasaulio lietuvių ekonomikos forume, į kurį atvyko per 300 verslininkų iš 32 pasaulio šalių.

Per dvi dienas rengtose diskusijose kalbėta apie tai, kaip būtų galima susiręsti kopėčias ir išlipti iš sunkmečio duobės, – apie šalies konkurencingumo gerinimą, eksporto potencialo didinimą ir inovatyvių technologijų plėtrą.

Forume dalyvavęs Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius, kaip jau tapo įprasta pastaruoju metu, apie šalį ištikusią krizę kalbėjo optimistiškai ir tikino, kad sunkmetis lietuviams turėtų atverti daug naujų galimybių. Tai, kad krizė sutapo su Lietuvos vardo tūkstantmečiu ir šiuo forumu, į kurį atvyko geriausios užsienio patirties importuotojai, premjeras vadino istoriniu įvykiu ir unikalia galimybe.

Forumą organizuojančios Lietuvos verslo konfederacijos "ICC Lietuva" generalinio direktoriaus Algimanto Akstino nuomone, Lietuva galėtų pakartoti Airijos sėkmės istoriją, kai masiškai emigravę piliečiai vėliau patikėjo galimybėmis kurti savo gerovę gimtinėje.

Vis dėlto kiti forumo dalyviai kalbėjo ne vien apie galimybes, bet ir apie problemas, kurias Lietuva turės išspręsti artimiausiu metu.

Šalies padėtis komplikuota

Dabartinę padėtį pasaulyje istoriniu įvykiu taip pat vadino forume pranešimą skaitęs svečias iš JAV Rogeris Altmanas, dirbęs kelių JAV prezidentų administracijose.

"Istorinis įvykis reiškia, kad ši krizė bus ilga, gili ir turės didelių geopolitinių padarinių. JAV ekonomika atsigaus lėtai, Europos ekonomika dar lėčiau, Rytų Europa – dar lėčiau negu Vakarų Europa. JAV kitąmet prognozuojamas 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, tai du kartus mažiau negu įprasta atsigaunančiai ekonomikai. Europos ekonomikos tendencijos kitais metais išliks neigiamos. Lietuvos padėtis artimiausioje ateityje išliks sudėtinga", – kalbėjo buvęs Baltųjų rūmų pareigūnas.

Forumo dalyviai diskutavo ir Baltijos šalyse ypač dažnai minimu devalvacijos klausimu. Jungtinėje Karalystėje veikiančios finansų bendrovės "Noble Europe" direktorius Žilvinas Mečelis teigė, kad Vyriausybė neturėtų kategoriškai atmesti valiutos devalvavimo klausimo. Esą, jeigu būtų pakeistas lito ir euro santykis, šalies konkurencingumas padidėtų ir tai padėtų į Lietuvą pritraukti daugiau investicijų.

Tokį teiginį iš karto užginčijo įvairių vietos institucijų atstovai, jų nuomone, užsieniečiai neatsižvelgia į tai, kaip toks Vyriausybės veiksmas paveiktų paskolas užsienio valiuta paėmusius gyventojus ir įmones.

Pavėluotas, bet reikalingas

Kalbinti forumo dalyviai tikino, kad renginys gali būti naudingas tiek vietos verslininkams, tiek užsienio svečiams. Tačiau apgailestauta, kad forumas suorganizuotas tik tada, kai šalies verslas atsidūrė aklavietėje. Ankstesnis Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas organizuotas prieš 17 metų – ekonomikos klestėjimo laiku kreiptis pagalbos į užsienyje gyvenančius tautiečius niekam nereikėjo.

"Tokio forumo Lietuvai reikėjo prieš dvejus metus, tuo metu užmegzti kontaktai jau galėtų duoti realią naudą šiandien, kai verslas patekęs į keblią padėtį. Vis dėlto geriau vėliau negu niekada", – sakė investicinius fondus valdančios bendrovės "Spencer House Capital Management" partneris Darius Daubaras.

Forume buvo parengta rezoliucija dėl tolesnio išeivių ir vietos verslininkų bendradarbiavimo, nuspręsta kurti socialinį tinklą, kuris jungtų užsienyje dirbančius lietuvius ir galinčius padėti į užsienio rinkas ketinančioms žengti šalies bendrovėms.

Apie forumą

Trečias Lietuvos istorijoje Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas: "Konkurencinga Lietuva: inovatyvi ekonomika, efektyvi verslo plėtra ir investicijos" vyko Vilniuje liepos 2 ir 3 d. Jame apsilankė 320 dalyvių iš 32 pasaulio šalių, jie diskutavo dėl galimybių didinti Lietuvos konkurencingumą, skatinant inovatyvią ekonomiką, verslo pėtros efektyvumą, inovacijas.

Pasaulio lietuvių ekonomikos forume dalyvavo 114 užsieniečių, iš jų – 32 garbės konsulai iš 21 užsienio šalies ir 4 šalyse reziduojantys komercijos atašė. Tarp forumo dalyvių – buvęs JAV prezidentų Jimmo Carterio ir Billo Clintono Iždo departamento administracijos vadovas Rogeris Altmanas, "Strategic Staffing Solutions" steigėja ir vadovė Cynthia Pasky, "Cicero Capital" generalinis direktorius Jamesas Outsas.

Taip pat užsienio lietuviai – verslininkai, ekonomikos ekspertai, savo sričių profesionalai ir investuotojai, tokie kaip "Spencer House Capital Management LLP" partneris Darius Daubaras, "Ermgassen&Co" direktorius ir partneris Kasparas Jurgelionis, "Butenas Holzbauten" savininkas ir direktorius Remigijus Būtėnas, "GetJar Network Ltd" įkūrėjas ir vadovas Ilja Laurs, "Alpina Search" įkūrėja ir vadovė Daiva Naravaitė, Prancūzijoje veikiančios advokatų kontoros vadovas Mažvydas Michalauskas, "Food Depot International" prezidentė Angela Kavak, Jungtinės karalystės Oksfordo universiteto dėstytojas Rimvydas Juškaitis ir kt.