Užsienio verslininkams pristatydami Lietuvos ekonominę padėtį mūsų ekonomistai negaili optimizmo ir pabrėžia, kad ekonominė šalies sveikata labiausiai priklauso nuo požiūrio į ją.

Tikimasi geriausia

Lietuvos verslininkai pasakytų, kad mūsų šalies ekonominė padėtis šiuo metu tarsi išmušta iš ekonomikos atsigavimo vėžių: dėl euro zonos problemų neaišku, kaip seksis eksporto rinkose, kyla abejonių dėl vidaus vartojimo tvarumo, banko "Snoras" bankrotas įnešė nepasitikėjimą finansų rinka ir pan.

Tačiau visi šie išankstiniai nusistatymai penktadienį dužo į šipulius Amerikos prekybos rūmų organizuotoje diskusijoje apie Lietuvos ekonomikos padėtį ir perspektyvas 2012-aisiais. Joje vietoj žodžio "net" vartotas "tik", o teiginys "dar neatsigavome" pakeistas į "gyvensime geriau nei anksčiau" ir pan.

Banko "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis euro zonos šalis palygino su alpinistais, susirišusiais viena virve ir kopiančiais į kalną . Esą vienos šalies kritimas skaudžiai paveiktų visas likusias. Vis dėlto, jo teigimu, labiausiai tikėtinas optimistinis ekonomikos vystymosi scenarijus, pagal kurį šiais metais nė viena šalis nepaslys, o euro zonos ekonomika susitrauks tik 0,3 proc. N.Mačiulis prognozavo, kad šiemet bus žengti teigiami žingsniai sprendžiant Europos skolų problemą, o liepą jau funkcionuos Europos stabilumo mechanizmas.

Daugiau galimybių nei grėsmių

Nors, N.Mačiulio manymu, Lietuvos ekonomika šiais metais augs gerokai lėčiau nei pernai, tačiau ji vis dėlto šuoliuos sparčiausiai visoje ES: "Manome, pagrindinis augimo šaltinis bus įmonių investicijos. Labiau nei pernai augs eksportas, nes sparčiai auga Vokietija, Lenkija ir ypač Rusija. Rusijai prisijungiant prie Pasaulio prekybos organizacijos turėsime daug naudos. Tai dar nepaveiks mūsų šiemet ir kitąmet, bet po dešimtmečio galime tikėtis didelio teigiamo poveikio."

Anot jo, svarbus veiksnys, leidžiantis manyti, jog ekonomika augs, yra stabilūs ir šiek tiek gerėsiantys gyventojų vartojimo rodikliai. N.Mačiulis patikino, kad nedarbas šalyje mažės, o realus darbo užmokestis dėl šiais metais mažesnės infliacijos po kelerių metų pertraukos vėl bus teigiamas.

"Rinka greitai atsigauna. Pernai buvo sukurta 60 tūkst. darbo vietų, ir tai beveik kompensavo prarastas 2009-aisiais, kai darbo neteko maždaug 90 tūkst. gyventojų. Nedarbo lygis toliau mažės, nors ir ne taip kaip pernai", – sakė jis.

Bankams nelengva

Nors šalies ekonomikos perspektyvos buvo piešiamos pozityviai, advokatų kontoros "Raidla Lejins & Norcous" vadovaujantis partneris Irmantas Norkus neslėpė, kad šiuo metu bankams nelengva. Esą jie susiduria su spaudimu, pirmiausia dėl problemiško kapitalo, ypač po banko "Snoras" bankroto.

"Prieš dvi savaites iki banko "Snoras" griūties valstybė skolinosi 3 mlrd. litų su 6 proc. metinėmis palūkanomis. Po 2 mėnesių pasiskolino dar 4 mlrd. litų už stebėtinai didelę kainą – 6,7 proc. Tai galime vertinti kaip "Snoro" griūties kainą, kurią Lietuva turi sumokėti," – sakė jis.

Vis dėlto, I.Norkaus manymu, šis įvykis turėjo ir teigiamų padarinių. Anot jo, pirmiausia parodė stiprią Lietuvos centrinio banko ir valdžios ranką, gebėjimą sureaguoti bei priimti sprendimus laiku ir taip išvengti visuomenės panikos. "Banko griūtis parodė, kad turime stiprų, griežtą finansų rinkos reguliuotoją, – Lietuvos banką. Taip pat jis teigė rinkai netoleruosiantis sistemos ar banko, kuris nesutinka su tradicine bankininkyste."

Kita vertus, I.Norkus kritikavo valdžią, nes ši rodanti nepamatuotai didelį pasitikėjimą, kad gyventojai nepraras jokių savo lėšų. Tai neabejotinai paveikė viešąjį ir privatųjį sektorius.

"Valstybės finansai buvo paveikti: valstybė turėjo atsigręžti į tarptautines rinkas ir sausio mėnesį skolintis papildomų lėšų, nors buvo planuojama skolintis pavasarį", – sakė jis ir pridūrė, kad nukentėjo ir privatusis sektorius – jis prarado 1 mlrd. litų.

Reikia keisti požiūrį

"Libros holdingo" direktorius Tomas Juška neabejojo, kad ekonomikos vertinimas priklauso nuo visuomenės požiūrio, o gyventojai visuomet nori turėti neribotas pajamas ir nevaržyti savo poreikių. Tačiau verslininkas įsitikinęs, kad net pralenkus lyderiaujančias šalis, esant puikiai ekonominei situacijai, Lietuvos visuomenės kasdienis vartojimas vis dėlto nepasikeistų.

"Kyla vienintelis klausimas: kaip mes patys matome savo ekonomiką. Manau, kad šiuo metu mes esame daug "sveikesni" nei prieš trejus metus ir tiesiog turime suprasti, kad gyvename puikioje šalyje", – sakė jis.

Iliustruodamas teiginį T.Juška pabrėžė, kad anksčiau jo bendrovė nuolat turėdavo užsakymų mėnesiui į priekį, bet jau dvejus pastaruosius metus tuo pasigirti negali. Vis dėlto rezultatai esą dar geresni, taigi krizė, vadovo nuomone, kartais yra naudinga. Ji esą tik sumažina pagundų skaičių, kurios veda prie kvailų sprendimų.