Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Civilizacijos rykštė - atliekos
2005-06-25
Julius LENČIAUSKAS
Į Lapių sąvartyną iš Kauno kasmet išvežama apie 127 tūkstančiai tonų buities atliekų
Komunalinių atliekų tvarkymas kasmet darosi vis rimtesnė problema, kurią sprendžia Lietuvos savivaldybės. Gyvenimas verčia ieškoti vis naujų būdų, kaip pigiau ir efektyviau susitvarkyti - nuo elementaraus šiukšlių surinkimo konteineriuose iki papildomos energijos išteklių panaudojimo.
Konteineris - mini sąvartynas
Kauno miesto savivaldybė jau dešimtmetį dirba pagal projektą, kurį padėjo parengti Danijos specialistai. O praktiško įgyvendinimo našta teko UAB “Kauno švara”. Savivaldybėje teko įkurti Atliekų tvarkymo problemų sprendimų poskyrį. Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Marija Stanikūnienė sako, jog mieste jau pastatyta 1719 konteinerių, įrengtos 692 aikštelės, prie gyvenamųjų namų pastatyta dar apie 15000 kilnojamųjų konteinerių. Per porą metų visiems reikėjo parinkti vietą, suderinti su šalia esančiais gyventojais. Tai nėra lengva, nes mažai kas pageidauja po savo langais matyti ir jausti šiukšlyną. Ypač sunku surasti vietą miesto senamiestyje, nes čia labai riboja uždara erdvė, painūs privažiavimai.
Mieste įrengtos dvi stambių komunalinių atliekų surinkimo aikštelės - Ašigalio ir Julijanavos gatvėse. Gyventojų patogumui planuojama jas pastatyti Petrašiūnuose bei Vilijampolėje. Į tokias aikšteles pernai kauniečiai atvežė 234 šaldytuvus, 108 virykles, 88 televizorius, 34 radijo imtuvus, daug kitokių šiukšlėmis tapusių namų apyvokos daiktų.
Statybų ir griovimo atliekas tvarko UAB “Kauno keliai”. Tai bene pelningiausias verslas, nes tokias labai lengva panaudoti kelių tiesimui, reljefo išlyginimui. Pernai statybų šlamšto buvo surinkta ir parduota beveik 20 tūkstančių tonų.
Stojimo į Europos Sąjungą dokumentuose Lietuva įsipareigojo iki 2010 metų sumažinti buities atliekų į sąvartynus išvežimą iki 20 proc., iki 2016 metų - 35 proc., o iki 2050 metų - perpus, skaičiuojant nuo 1995 metų kiekio. Kol kas UAB “Kauno švara” transportas į Lapių sąvartyną per metus išveža apie 127000 tonų šiukšlių.
M.Stanikūnienė sako, kad ir Kaune jau pradedama žemėje montuoti šiukšlių konteinerius. Pirmosios kregždės - Fredos rajone. Tokia priemonė pagerins miesto vaizdą, sumažins taršą.
Ypatingas dėmesys - pavojingoms atliekoms
Apie 1,4 procento sudaro sveikatai pavojingos atliekos. Jas išveža konkursą laimėjusi bendrovė “Žalvaris”, kuri per metus surenka apie 335 kg gyvsidabrio, daug liuminescencinių lempų. Pavojingas atliekas iš ligoninių, švietimo įstaigų “Žalvaris” ne tik surenka - išveža į Liepoją neutralizuoti.
Savotiška ekologinė bomba yra galvaninių elementų atliekos. Ankščiau jas nukenksminti išveždavo į Klaipėdoje veikusią “Sirijaus” gamyklą, tačiau, jai bankrutavus, tenka ieškoti kitų kelių.
Vis aktualesne problema tampa nebetinkama naudoti elektroninė įranga. Kol kas Lietuvoje šios šiukšlės surenkamos vangiai, tačiau yra griežtos ES direktyvos, todėl reikės ir jas kruopščiau surinkti. Respublikinio atliekų logistikos centro generalinis direktorius Juozas Vekrikas stebisi lietuvių pomėgiu kaupti pavojingas atliekas. Pažiūrėkime, kiek mūsų butuose yra buteliukų su neaiškios kilmės chemikalais, pasenusiais vaistais. Tokių ištyrimas atsieina milžiniškus pinigus. Anot šio pareigūno, vieno buteliuko ištyrimas gali kainuoti apie tūkstantį litų. Įsivaizduokim, kad vien Kauno butuose surinktume apie 400 tūkstančių buteliukų, tai jų ištyrimui reikėtų pakloti apie pusę milijono litų.
Mūsų šalyje taip pat planuojamos kilnojamosios ekspres laboratorijos, kurios, lankydamos gyventojus, surinktų ir identifikuotų pavojingas atliekas.
UAB “Eneko” generalinis direktorius Rimantas Plungė sako, kad jų bendrovė kliento patalpose gali nukenksminti liuminescencines lempas, padėti atsikratyti kitokių nereikalingų, gyvybei pavojų keliančių medžiagų.
Mokslininkų parama
Atliekų tvarkymo problemas stengiasi spręsti Kauno technologijos universiteto Inžinerinės ekologijos katedra. Šios aukštosios mokyklos doc. dr. Gintaras Denafas “Kauno dienai” konstatavo pastarųjų dešimtmečių realybę: “Juo geriau gyvena žmonės, juo daugiau palieka teršalų, nes kiekvienas nori kuo gražiau ir ekstravagantiškiau įpakuotų daiktų. Gamybininkai paslaugiai stengiasi... teršti aplinką”. Tai seniai pastebėta Europos Sąjungos valstybėse, todėl sparčiai augantį teršimą mėginama pažaboti įstatymais. Pas mus taip pat priimta teisės aktų. Vienas iš efektyviausių - Pakuotės įstatymas, pagal kurį prekių gamintojai privalo skirti nemažai lėšų teršalams sutvarkyti.
Jonas Zdanavičius, UAB “Kauno švara” generalinio direktoriaus padėjėjas, tvirtina, kad jų bendrovė padeda įmonėms sušvelninti Pakuočių įstatymo ekonominį smūgį, nes apsiima surūšiuoti ir išsivežti komunalines atliekas. “Kauno švara” iš miesto per metus išveža 2500 tonų popieriaus, porą tūkstančių tonų stiklo, perpus mažiau - plastiko atliekų. O tai, anot J.Zdanavičiaus, tik apie trečdalis šiukšlių, nes likusią dalį surenka kitos firmos. Greitai priims ir elektronikos atliekas. Tačiau šis tarnautojas pranešė ir nemalonią naujieną - nuo liepos mėnesio Kauno gyventojams brangs šiukšlių surinkimo mokesčiai. Vis tik jie išliks gerokai mažesni nei, sakykim, Vilniuje.
Kauno technologijos universitetas keletą metų dalyvavo tarptautiniame projekte. Baigiamasis šio darbo etapas - vakar Kaune surengtas praktinis seminaras “Komunalinių atliekų tvarkymo problemos”. Jame dalyvavo šalies savivaldybių ekologai, kai kurių gamybos kolektyvų atstovai, mokslininkai. Renginio organizatoriai apgailestavo, kad nedalyvavo, nors ir buvo kviesti, Aplinkos ministerijos atstovai.
Universiteto doc. dr. G.Denafas, magistrė I.Rimaitytė seminaro dalyviams pristatė atliekų tvarkymo scenarijų vertinimo modelį. Mokslininkai tvirtino, kad atsižvelgiant į tokį modelį, vertinant ekonominiu ir socialiniu požiūriu, galima prognozuoti ne tik atliekų kiekį, bet ir sudėtį. Pavyzdžiui, kiek atitinkamoje teritorijoje gali būti surinkta stiklo, metalo ar plastmasės. Šiame darbe dalyvavo Ispanijos, Graikijos, Lenkijos, Slovakijos ir Lietuvos valstybės. O seminarą padėjo surengti tarptautinio “International Dialoge Centre Environment and Development” centro darbuotojai.
