ELTA. Baltijos šalių parlamentinių kaimo reikalų komitetų netenkina šiuo metu Europos Sąjungos siūlomos žemės ūkio gamybos kvotos.

Tai vakar spaudos konferencijoje sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta, komentuodamas pasibaigusią Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentinių kaimo reikalų komitetų atstovų konferenciją “Žemės ūkis ir Europos Sąjunga”.

Bendrame priimtame pareiškime akcentuojama, kad stojimo į ES sąlygos turėtų būti nustatytos, atsižvelgiant į Baltijos šalių specifinę padėtį. G.Kniukštos teigimu, visos trys Baltijos šalys patyrė esmines reformas, didžiulį Rusijos krizės poveikį.

Be to, maisto suvartojimo lygis dar nepasiekęs ES lygio. Todėl Baltijos šalių parlamentarai mano, kad, siekiant užtikrinti subalansuotą žemės ūkio plėtrą jų šalyse, referenciniai laikotarpiai žemės ūkio produktams turi atspindėti sudėtingus pasikeitimus žemės ūkyje bei 1998 metų Rusijos krizę.

G.Kniukšta pastebėjo, kad Baltijos šalių parlamentarai laiku pareiškė savo nuostatas, nes jau gruodžio 9 dieną derybos su ES dėl žemės ūkio skyriaus iš tikrųjų turėtų būti baigtos.

“Jeigu nebus atsižvelgta į mūsų siūlymus, pirmiausiai gresia socialinis nestabilumas, teks atsisakyti maždaug trečdalio, o gal ir daugiau žemės ūkio naudmenų. Įvertinant ir tai, kad šiandien Lietuvoje didžiuliai plotai yra nedirbami, iš tikrųjų lauktų sunkūs laikai”, - pastebėjo G.Kniukšta, vildamasis, kad derybos Baltijos šalims bus palankios.

Estijos parlamentarai pridūrė, kad jų pageidavimai dėl žemės ūkio kvotų yra realūs. Jų nuomone, pereinamasis laikotarpis turėtų baigtis 2006 metais ir nuo 2007 metų visų Europos valstybių ūkininkai privalo turėti galimybę savo verslą plėtoti vienodomis sąlygomis.

Seimo rūmuose dvi dienas vykusioje konferencijoje Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentarai aptarė derybų dėl žemės ūkio eigą ir kitus su integracija į ES susijusius klausimus.