Analitikai atsargiai vertina darbo užmokesčio statistiką


2002-12-02
Analitikai atsargiai vertina darbo užmokesčio statistiką

ELTA. Nors paskelbtas darbo užmokesčio augimas aplenkė prognozes, analitikai atsargiai vertina Statistikos departamento pateiktus duomenis.

Nuo metų pradžios, kaip teigia statistikai, darbo užmokestis padidėjo 3,7 proc. iki 1127,4 lito. Finansų ministerija prognozavo, kad šiemet darbo užmokestis išaugs iki 1031, Vilniaus bankas - iki 1120 lito.

“Skeptiškai vertinčiau privataus sektoriaus darbo užmokesčio statistiką. Juolab kad jis tampa nelabai aktualus - jį vis labiau ima užgožti privataus sektoriaus pajamos kitomis formomis - pavyzdžiui, autorinis atlyginimas, patentininkų pajamos, atlyginimas vokeliuose ar natūra ir panašiai. Ir ši vadinamųjų “mišrių pajamų” dalis nacionaliniame produkte ir nacionalinėse pajamose vis didėja. Dėl šių priežasčių darbo užmokesčio dinamika prastai atspindi pajamų augimą privačiame sektoriuje. Pažvelkime - darbo užmokesčiui praktiškai nedidėjant, ekonomika šuoliuoja į priekį, namų ūkių vartojimas auga, ir tuo pačiu smarkiai didėja indėliai, o tai veda į konfliktinę išvadą - kažkuris iš rodiklių neatitinka realybės. Mano įtarimas, kad realybės neatitinka skelbiami privataus sektoriaus darbo užmokesčio duomenys”, - pabrėžė Lietuvos banko Pinigų politikos departamento direktorius Raimondas Kuodis.

Anot pareigūno, užsienio valstybėse darbo užmokestis sudaro didžiąją dalį namų ūkių pajamų, kai Lietuvoje - vis mažėjančią.

“Tokią padėtį sukūrė mokestinė politika - gauti darbo užmokestį yra labai brangu, kadangi santykinai aukšti mokesčiai palyginti su alternatyviais pajamų gavimo būdais”, - teigia R.Kuodis. Statistikos skelbiamus rodiklius kiek skeptiškai vertina ir Vilniaus banko analitikas Gitanas Nausėda.

“Klausimas, ar atitinka atlyginimo dydis faktiškai gaunamą atlyginimo dydį. Tikrai, kad ne. Ne paslaptis, kad dalis žmonių gauna atlyginimą vokeliuose. Antra, dalis žmonių, apie penktadalį, jeigu tikėtume statistikais, gauna minimalų atlyginimą. Tuo irgi sunku patikėti. Tačiau lyginant dinaminius rodiklius, nors ir netikslus darbo užmokesčio rodiklis, neparodantis viso neoficialiai išmokamo atlyginimo, atspindi tendencijas”, - sako G.Nausėda.

Anot jo, vidaus vartojimo plėtra ir didesnis skolinimasis taip pat rodo atlyginimo augimą.

“Prognozė, reikia pripažinti, buvo atsargi. Tai lėmė metų pradžioje buvęs itin aukštas nedarbo lygis. O jis per devynis mėnesius sumažėjo, gal pasaulyje neturinčia analogo sparta. Kryptį mes pagavome, bet prognozės buvo atsargesnės, nei parodė gyvenimas”, - pripažįsta analitikas.

Pasak jo, tai suteikia pagreičio vidaus rinkai, finansinių paslaugų paklausai ir kompensuoja nuostolius dėl pasaulio ekonomikos nuosmukio ir eksporto tempų lėtėjimo.

“Vidaus rinka tampa esminiu mūsų ekonomikos veiksniu”, - akcentuoja G.Nausėda.