Susipažinkime: poetas Petras Panavas

Utena – lyrikų žemė... Poetiška, žavi savo peizažais, ežerėliais, dainuojančiais šilais. Gal prisimenate, kaip kadaise Teofilis Tilvytis rašė:

O ant kalno lyg ant balno

Sėdi mano Tauragnai...

Gražias uteniškių tradicijas tęsia ir puoselėja ten gyvenantis poetas Petras Panavas. Vilniuje jį sutikau knygų mugėje, pristatantį dar dažais kvepiančią knygelę „Gandras neša Dionizą“, žinoma, skirtą jaunajam skaitytojui. Beje, šią ir daugelį kitų knygų išleido ir leidžia ten sėkmingai dirbanti leidykla „Utenos Indra“.

Tad ir paprašiau:

– Petrai, yra gera proga tarti keletą žodžių „Vilniaus dienos“ jauniesiems literatūros mėgėjams.

Uteniškis nebūtų uteniškis, jei ilgai ieškotų žodžio kišenėje. Tad nieko nelaukęs ir tarė prakalbą:

– Mieli vaikai, dabar jūs gyvenate smagiausią savo gyvenimo metą, pilną nepakartojamų regėjimų ir girdėjimų, kur viskas šviečia ryškiomis vaikystės spalvomis.

O apie ateitį norisi svajoti tik gražiai. Tai ir svajokite!

Svajokite, dainuokite ir deklamuokite, ką išmokote ir ką patys sukūrėte. Ir būkite geri bei gražūs. Visur ir visada – SĖKMĖS!!!

– Mielas Petrai, bet ant nosies jau pavasaris!.. Tad kaip be eilėraščių?

Ir poetas nieko nelaukęs padek-lamavo keletą naujausių posmų:

Sako, pempė jau sugrįžo.

Sako, gandras jau be vyžų.

Gurga upės ir upeliai,

Vėjai debesiuką velia.

Vakar jau mačiau drugelį

Baltą. Bus balta duonelė.

Greit gegutė užkukuos,

Metelius mums suskaičiuos...

Bet ar mums to pakaks? Žinoma, jog ne! Tad pavartykime naująją poeto knygą ir pasidomėkime, ką gi ten veikia berniukas Dionizas... Žinau tik vieną jo norą – pasisvečiuoti Vilniuje, aplankyti savo bendraamžius.

Knygų avilio apžvalgininkė – BITĖ RITĖ