Gintaras Patackas: prijaukinti "Dangaus žvėrys" Pereiti į pagrindinį turinį

Gintaras Patackas: prijaukinti "Dangaus žvėrys"

2008-09-02 21:46
Gyvybingos mūsų literatūros tradicijos. Talentingiausi kūrėjai anksčiau ar vėliau dovanoja savo sielos perliukų jauniausiems skaitytojams. Tai turbūt tylus atsakomybės ir pareigos jausmas, o gal rūpestis bei nuojauta, jog naujajai kartai būtina pasakyti brandų žodį.

Gyvybingos mūsų literatūros tradicijos. Talentingiausi kūrėjai anksčiau ar vėliau dovanoja savo sielos perliukų jauniausiems skaitytojams. Tai turbūt tylus atsakomybės ir pareigos jausmas, o gal rūpestis bei nuojauta, jog naujajai kartai būtina pasakyti brandų žodį.

Pripažintų literatūros meistrų debiutas vaikų literatūroje - džiugus ir reikšmingas įvykis. Vienas tokių - poeto Gintaro Patacko mažasis poezijos šedevriukas DANGAUS ŽVĖRYS.
Vyresniosios kartos skaitytojai šį poetą kartais šlovino, kartais juo stebėjosi ar baiminosi jo šokiruojančių, tačiau visada nuoširdžių posmų.

Ir štai knygelė vaikams! Tad tikėtina, jog ne vienas tėvas ar mama gali suabejoti, ar tai tinkama lektūra vaikams? Tačiau iš karto turiu visus nuraminti: G.Patacko eilėraščiai mažiesiems man primena skaidrios ir tyros rytmetinės rasos lašus. Pripažinto meistro ranka žaviais potėpiais praplečia pasaulio supratimo ribas, prijaukina naujas erdves, netikėtai, tačiau suprantamai (vaikams!) ir vaizdingai, rimtai, pagarbiai aiškina žemės ir kosmoso paraleles.

Sakoma: tai, kas talentinga, yra paprasta. G.Patacko eilėraščiai, skirti mažiesiems skaitytojams, - lyrinis pasakojimas apie metų laikus ir Zodiako ženklus. Tačiau čia nėra nė kruopelytės mistikos, naivių spėlionių ar žaidimo burtais. Zodiako ženklai - žvėrys - tiesiog prijaukinami, iš kosminių tolių nusileidžia į mūsų būtį, tampa savi, mieli, brangūs, leidžiasi paglostomi vaikiška ranka. Štai didingasis "TAURAS užlipa ant kalno... Nuo to kalno kaip nuo delno lyg trispalvė vėliava žėri Lietuva". O aikštingas ir raguotas padangių AVINAS!.. Mažasis skaitytojas į jį kreipiasi su netikėtai svarbiu paprastu prašymu: "Pasipurtyk, Avinėli, aukso pilna tavo vilnoj... Duok man mažą pinigėlį, pirksiu bilietą į Vilnių."

Stebėtina, jog G.Patackas šioje knygutėje, rašydamas apie laiko bėgsmą ir metų laikų kaitą, Zodiako ženklų paslaptingumą, kaip niekas kitas pastaruoju metu, poetiškai ir patriotiškai kalba apie Lietuvą!

Beje, knygutę kukliai, tačiau skoningai išleido "Kalendoriaus" leidykla, o ją šmaikščiai ir subtiliai iliustravo dailininkas Vaidas Žvirblis.

Tarp celofaninių viršelių spindesio šį leidinį ir aš ne iš karto pastebėjau. Bet viliuosi, jog, kaip sakoma, auksas ir pelenuose žiba. Taip ir šis poeto G.Patacko darbas neliks be atgarsio, ras takus ir kelius pas skaitytojus - į poetinį žodį mylinčias šeimas, vaikų darželius, mokyklas.


Gintaras Patackas

Rugsėjis

Sykį aš mačiau rugsėjį,
Kurs apgauti bandė vėją!
Vėjas paskui gervę skriejo
Ir manęs nepastebėjo.

Vėjas puolė sukt malūną,
Laužyt ąžuolą galiūną,
Bet įklimpo tuoj į raistą
Ir pradingo... Ar ne keista?

Tauras

Tauras užlipo ant kalno...
Nuo to kalno kaip nuo delno
Lyg trispalvė vėliava
Žėri Lietuva.

Tauro balsas skardi kloniais:
- Kelkit! Kelkit! Kelkit, žmonės!
Aš jums ant ragų aštrių
Saulę spindinčią nešu.

Ašarų taurė drumsta
Jau lig dugno išgerta.

Aidi piemenėlio ragas,
Skamba būgnai ir litaurai:
- Kelkit, žmonės, būkit smagūs,
Būkit taurūs tartum Tauras!

Vėžys

Oi, Vėžy, Vėžy, Vėžy!
Pasakyki, ką veži?
Ko tu atbulas ropoji?
Ką galvoji, kai sustoji?

Sunkios juodos žnyplės Vėžio
Tartum vandenys Nevėžio.
Atsargiai ant sausumos
Naktimis jis išropos.

Į mėnulį pasižiūri
Ir atgal - į gelmę niūrią.

Saugo paslaptį jis šventą -
Iš kur upės atsiranda,
Ką niūniuoja ežerai
Ir ką šlama ajerai.

Mielieji vaikai, rašykite mums laiškus, siųskite kūrinėlius adresu [email protected]. Taip pat kviečiame bendradarbiauti rašytojus, literatus.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų