Nors skirtingos Izraelio politinės srovės turi daug nesutarimų, S. Davidsonas teigia, kad visi yra susivieniję dėl kelių dalykų: Izraelis turi grąžinti namo visus įkaitus ir padaryti viską, kad „Hamas“ valdymas Gazoje būtų baigtas amžiams.

„Jei pasaulis galvoja apie Gazos žmones, nori, kad jie gyventų žmoniškomis sąlygomis, oriai, pasaulis turi padaryti viską, ką gali, kad grupuotė „Hamas“ būtų patraukta iš valdžios Gazoje. Šis dalykas yra tai, dėl ko visos Izraelio politinės pusės yra susivienijusios: „Hamas“ nebegali tęsti žmonių Gazoje valdymo“, – pabrėžia Kneseto narys.

Lietuvoje per Holokaustą daugybės giminaičių netekęs, Vilniuje gimęs Izraelio opozicijos politikas taip pat neslepia: jį stebina faktas, kad Seime ir Vyriausybėje dirba neigiamai žydų atžvilgiu pasisakiusios partijos nariai. Tačiau tai, S. Davidsono įsitikinimu, nepakeis stiprių abiejų šalių ryšių.

– Praleidote kelias produktyvias dienas Lietuvoje. Koks buvo Izraelio delegacijos vizito tikslas?

– Pirmiausia esu Izraelio ir Lietuvos parlamentinės draugystės grupės pirmininkas. Mums, Izraelio parlamento – Kneseto – nariams, buvo labai svarbu atvykti, susitikti su Lietuvos parlamento nariais, su Lietuvos žydų bendruomenės nariais ir suprasti, pajusti, kas yra Lietuvos parlamentas ir kuo gyvena žydų bendruomenė šioje šalyje.

Vyko daug susitikimų Seime, susitikome su keliais parlamento nariais,   užsienio reikalų ministru, ekonomikos ir inovacijų ministru. Tai buvo labai geri susitikimai, kalbėjome apie Izraelio ir Lietuvos santykius, dėkojome Seimui už buvimą su mumis ir buvimą mūsų pusėje nuo pat spalio 7-osios – vienos juodžiausių dienų Izraelio istorijoje.

Kalbėjome ir apie Lietuvos vidaus politiką, apie antisemitinį judėjimą (mintyje turima partija „Nemuno Aušra“ – aut. past.), kuris priklauso valdančiajai koalicijai, kad mums sunku matyti tokį politinį judėjimą, ir ypač tarp valdančiųjų. Galiu pasakyti, kad man tai tikrai yra sunku, nes gimiau Vilniuje, kone visa mano šeima buvo išžudyta per Holokaustą. Po tamsių dienų Europoje girdėti, kad Lietuvos parlamente esantis judėjimas nekenčia žydų – mes į tai žiūrime kaip į didelę problemą.

Tiesa, viešėdami Kaune, taip pat susitikome su vietine žydų bendruomene ir su studentais iš Izraelio, o jų ypač daug mokosi Lietuvos sveikatos mokslų universitete.

Galime diskutuoti, ką ateityje, po metų ar dvejų, daryti su Gaza, bet dabar turime sugrąžinti savo žmones į namus.

– Kaip apibūdintumėte Lietuvos ir Izraelio santykius? Ar jie išlieka stiprūs, nepaisant koalicijoje esančios partijos „Nemuno aušra“?

– Santykiai – labai stiprūs, labai sėkmingai dirbame kartu. Tikime, kad tęsime bendrus darbus, ir manau, kad antisemitinė partija Lietuvos parlamente neparodo tikrų jausmų ar supratimo, ką iš tikrųjų Lietuvos žmonės galvoja apie mus. Sužinojome, kad vaikai mokosi apie Holokaustą, dalyvauja specialiose edukacijose Holokaustui skirtuose muziejuose ir jį prisimena, – mums tai labai svarbu. Tikiu, kad partija, kuri kažkaip atsidūrė parlamente, pasitrauks, jos nebeliks Seime.

– Jūsų močiutė Kaune išgyveno Holokaustą, palikusį didelį randą jos gyvenime. Jūsų tėvai taip pat susipažino Kaune?

– Taip, mano mama gimė Kaune, žydų gete. Kai jai buvo pusantrų metukų, mano seneliai iškėlė ją iš geto ir atidavė lietuvei merginai, vardu Anelė. Ji išgelbėjo mano mamą, ją augino, kol jai sukako ketveri. Ji apsaugojo ją nuo nacių. Iki dabar Anelę prisimename kaip mūsų gelbėtoją.

– Jūs pats užaugote Izraelyje, buvote labai mažas, kai palikote Lietuvą. Kaip įsivaizdavote šią vietą, kai augote Izraelyje? Ar daug girdėjote apie Kauną, Vilnių?

– Taip, kai buvau pusantrų metų, išvykome į Izraelį, palikome Lietuvą 1972 m. Mano tėtis kelis kartus buvo grįžęs į Lietuvą, o mama niekada negrįžo. Kai man buvo 40 metų, tai buvo 2010-ieji, pirmą kartą atvykau į Lietuvą pamatyti, kur gimiau, aplankyti įvairių vietų. Paskui Lietuvoje dar buvau gal tris kartus, nes man tikrai patiko ši šalis.

– Pereinant prie platesnės geopolitikos – lietuviams pro akis nepraslydo Izraelio balsavimas prieš Jungtinių Tautų (JT) rezoliuciją, smerkiančią Rusijos invaziją į Ukrainą. Žinome, jog Izraelis deklaruoja, kad palaiko Ukrainą, bet kartu mus pasiekia naujienos ir apie tokius veiksmus. Kaip tai reikėtų vertinti?

– Izraelis palaiko Ukrainą, Izraelis yra už Ukrainą. Manau, lietuviai ir izraeliečiai yra tokioje pačioje situacijoje, nes ir vieni, ir kiti turime priešą. Visi suprantame, kad mūsų priešas yra Iranas. Tačiau Izraelis absoliučiai yra Ukrainos pusėje. To balsavimo JT tikslas buvo tik vienkartinis; jūs žinote, kad yra politinių jėgų, ir ypač kalbant apie JAV. Mes turime suprasti, ką turime padaryti. Tačiau galiu 100 proc. patikinti jus, kad Izraelis yra su Ukraina, – per pastaruosius trejus metus dėl ukrainiečių padarėme labai daug ir toliau tai tęsime.

– Esate Izraelio Kneseto narys. Kaip „Hamas“ teroro ataka ir vėlesni veiksmai paveikė šalies parlamento, politinį gyvenimą? Koks jūsų įspūdis beveik po pusantrų metų karo?

– Turime suprasti, kad tas spalis izraeliečiams buvo lyg grįžimas į Holokaustą. Ne tik įprastas karas, ne tik įprasta kova, kurią su savo kaimynais kovojame iš tiesų nuo pat Izraelio atsiradimo pradžios. Tai buvo ataka prieš civilius, prieš žmones, kurie tiesiog susirinko pašokti, pasilinksminti ar tiesiog gyveno įprastą gyvenimą savo namuose, – 251 žmogus buvo pagrobtas ir išvežtas į Gazą. 58 asmenys vis dar laikomi „Hamas“ nelaisvėje, po žeme. Pastarąjį mėnesį stebėjome iš nelaisvės grįžtančius savo žmones. Jų veidai buvo tokie patys kaip ir Holokaustą išgyvenusių žydų: atrodė labai pasiligoję, per penkiolika mėnesių jie išgyveno tokių siaubingų dalykų – nepatikėtum, kad žmogus žmogui gali tai padaryti.

Politinė situacija Izraelyje yra labai komplikuota. Turime dešinės, kairės, centro politines pažiūras, visi žinome, kad jos skiriasi, todėl tai tikrai yra labai sudėtinga. Tačiau galiausiai visi esame susivieniję dėl kelių dalykų: turime grąžinti namo visus įkaitus ir padaryti viską, ką galime, kad pabaigtume „Hamas“ valdymą Gazoje, nes Gaza neturi jokios ateities, jei „Hamas“ valdys ten gyvenančius žmones. Tokiu atveju Gazos žmonės visada gyvens labai blogoje padėtyje.

Jei pasaulis galvoja apie Gazos žmones, nori, kad jie gyventų žmoniškomis sąlygomis, oriai, turi padaryti viską, ką gali, kad grupuotė „Hamas“ būtų patraukta iš valdžios Gazoje. Tas dalykas yra tai, dėl ko visos Izraelio politinės pusės yra susivienijusios: „Hamas“ nebegali tęsti žmonių Gazoje valdymo.

– Kaip matote izraeliečių ir palestiniečių santykių ateitį?

– Kalbėti apie izraeliečių ir palestiniečių santykius yra labai sudėtinga, nes po spalio 7-osios net ir tų idėjų, kad mes galime gyventi kartu arba rasti dviejų valstybių sprendimą, šiuo metu nėra ant stalo. Mes vis dar kariaujame, vis dar esame mūšyje, ir tol, kol mūsų piliečiai yra „Hamas“ nelaisvėje, nėra jokios ateities.

Tačiau, žinoma, turime galvoti apie ateitį. Ateityje kartu su arabų šalimis, su kuriomis esame užmezgę santykius, su JAV, žinoma, su JT, visi turime dirbti kartu, kad valdytume Gazą kitokiu būdu, nes taip, kaip tai daro „Hamas“, nenuves prie jokios ateities. Negalime kalbėti apie jokius santykius su palestiniečiais.

– Kaip vertinate iš tarptautinės arenos vis atskriejančius pasiūlymus dėl Gazos gyventojų ateities? Ką su jais daryti – perkelti į kitas šalis?

– Jei palestiniečiai nori palikti Gazą ir keliauti kur nors kitur, mes nesame prieš. Tačiau mes nekalbame apie žmonių perkėlimą iš Gazos prievarta – tai įmanoma tik su gera Gazos žmonių valia ir šalių, kurios norėtų juos priimti, valia. Mes nekalbame apie šiuos žingsnius remiantis prievarta.

– Kaip Izraelio visuomenei sekasi išgyti po patirtos traumos, šoko? Ar įkaitų susigrąžinimas padeda tai lengviau išgyventi?

– Privaloma suprasti, kad nuo spalio 7-osios 130 proc. žmonių išėjo į kariuomenę. Turiu omenyje, ir studentai užsienyje – net studentai, kurie mokosi Lietuvoje, – sustabdė studijas ir grįžo į Izraelį kovoti, prisijungė prie kariuomenės. Mūsų tauta yra labai stipri, žinome savo praeitį. Dėl to, kad mūsų praeitis buvo kova už mūsų ateitį, nes yra tik viena šalis žydams, ir ta šalis yra Izraelis. Nebūsime tokie, kaip prieš 80 metų, kai nacizmas ir kitos jėgos padarė savo […]. Ketvirtajame dešimtmetyje neturėjome savo šalies, savo kariuomenės – dabar turime stiprią šalį su stipria kariuomene ir išsaugosime žydų tautą.

Tai ne tik diskusija apie situaciją Izraelyje. Visi turi suprasti, kad tai vyksta visame pasaulyje, nes antisemitizmas nėra tik vienoje pasaulio dalyje, – tai vyksta visame pasaulyje ir skaičiai auga. Kiekvienas žydas visame pasaulyje – taip pat ir Kaune ar Vilniuje, bet kur Lietuvoje, – turi suprasti, kad mes turime šalį, kuri yra stipri ir kiekvienas pasaulio žydas turi žemę, į kurią gali sugrįžti.

– Bent jau žiniasklaidoje matėme daug protestų, nepasitenkinimo, kad didelė dalis įkaitų nebuvo sugrąžinti namo anksčiau. Kaip jūs manote, ar visuomenė pasirengusi susitaikyti su Vyriausybe, valdžia?

– Esu tikras, Vyriausybė supranta, kad pats svarbiausias dalykas yra sugrąžinti įkaitus namo. Parlamente yra partijų, kurios mano, kad turime grįžti į mūšio lauką ir įkaitų sugrąžinimo klausimas nėra pats svarbiausias. Tačiau aš priklausau opozicijai, mano partija „Yesh Atid“ vis kartoja, kad sugrąžinti įkaitus yra svarbiausias dalykas. Galime diskutuoti, ką ateityje, po metų ar dvejų, daryti su Gaza, bet dabar turime sugrąžinti savo žmones į namus.

– Neseniai paskelbtoje tyrimo ataskaitos santraukoje Izraelio kariuomenė pripažino visišką savo nesėkmę per „Hamas“ išpuolį 2023 m. spalio 7 d. Kaip manote, kas atvedė prie šios nesėkmės? Kokios  gilesnės to priežastys?

– Kad žinotume ir visapusiškai suprastume spalio 7-osios klaidas, privalome atlikti tokį tyrimą, kuris ištirtų viską: politinę dalį, kariuomenės dalį, „Mossad“ dalį. Visi turi atlikti tyrimus, nes turime sužinoti visas detales, kurios mus atves iki spalio 7 d., jei norime būti tikri, kad tai niekada nebepasikartos. Todėl prašome atlikti tyrimą, bet visos aprėpties. Kol kas negalime suprasti viso tos situacijos paveikslo.

– Ką galima prognozuoti visiems Artimiesiems Rytams? Iki „Hamas“ išpuolio atrodė, kad tvari taika buvo pasiekiama ir įmanoma. Kaip yra dabar?

– Visada svajojame apie taiką. Nė vienas nenorime, kad mūsų vaikai eitų į kariuomenę ir atsidurtų situacijose, kai jiems gali kas nors nutikti. Izraelio žmonės, taip pat ir politikai visada prašys taikos, bet dabar problema yra, kad palestiniečių pusės partneriai, atrodo, to nenori […]. Žinote, mes visada prašysime ir norėsime taikos su savo kaimynais. Tikiuosi, kad ateityje kas nors įvyks, nes nenorime būti mūšyje visą gyvenimą.