„Noriu kalbėti apie du dalykus: apie galimą gynybos susitarimo naują redakciją, jei partijos mano, kad susitarimą reikia naujai suformuluoti, taip pat kalbėti apie finansavimo šaltinius“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė prezidentas.

Lietuva siekia surinkti daugiau papildomų lėšų, kad iki 2030 metų būtų suformuota nacionalinė divizija, pasirengta priimti vokiečių brigadą. Tačiau kol kas neaišku, iš kokių lėšų tą ketinama padaryti.

Prezidentas teigė besidžiaugiantis, kad prasidėjo „intelektualinė diskusija“ dėl finansavimo šaltinių.

„Atskiros partijos teikia savo pasiūlymus, štai visai neseniai labai įdomus pasiūlymas atėjo iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, kaip galėtume efektyviau panaudoti valstybinę žemę, prieš kurį laiką aš pateikiau eilę pasiūlymų dėl laisvų finansinių išteklių efektyvesnio įveiklinimo“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Reikia sukurti ir apginkluoti nacionalinę diviziją“

Kiek anksčiau ketvirtadienį premjeras Gintautas Paluckas Žinių radijui pareiškė, kad Lietuva ir visas regionas yra „pačioje saugiausioje situacijoje“, nes niekada nėra buvę tiek investicijų į gynybą ir politinės valios.

Savo ruožtu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė „Redakcijos“ tinklalaidėje pasisakė priešingai. Pasak jos, „esame grėsmingiausioje situacijoje per dešimtmečius“.

G. Nausėdos teigimu, saugumo situacija regione tikrai yra geresnė nei 2022-ųjų pradžioje, kai Rusija užpuolė Ukrainą.

„Per tą laiką įvyko labai svarbūs NATO viršūnių susitikimai Madride, Vilniuje, Vašingtone, per tą laiką gavome Vokietijos patikinimą, kad jos brigada bus dislokuota Lietuvoje iki 2027 metų“, – kalbėjo prezidentas.

„Tačiau norint, kad ta saugumo situacija būtų dar geresnė, mums reikia sukurti ir apginkluoti nacionalinę diviziją. Tada aš galėsiu sakyti, kad 2030 metais saugumo situacija Lietuvoje yra geresnė nei 2025 metų pradžioje“, – teigė jis.

Kaip anksčiau rašė BNS, prezidentas po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio paskelbė, kad Lietuva gynybai per ateinančius penkerius metus ketina skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Ji (VGT – BNS)  šį tikslą iškėlė dėl labai suprantamos ir paprastos priežasties – ne dėl noro pasipuikuoti ar kažkam įtikti, o dėl to, kad yra labai konkretūs poreikiai išreiškiami milijardais eurų tam, kad Lietuva būtų pajėgi įgyvendinti nacionalinę diviziją ne kažkada tolimoje ateityje, bet iki 2030 metų“, – sakė G. Nausėda.

„Ar esame pajėgūs tai padaryti? Esame, tikiu tuo, bet turime daugiau vienytis ir mažiau mėginti artimoje kovoje užsidirbti vieną ar kitą papildomą politinį balą“, – pridūrė jis.