Tuo metu savivaldybė tvirtina, jog druskos barstoma mažiau nei ankstesniais metais.

Prie savivaldybės vykusios protesto akcijos metu dalyviai laikė plakatus su užrašais „Druska žudo medžius“, „Mažiau druskos!“, „Įsiberkite tiek druskos sau į sriubą“.

Anot protestuotojų, dėl gausaus druskos naudojimo sparčiai prastėja šalia gatvių augančių medžių būklė.

„Vis daugiau ir daugiau“

Protesto organizatorė 50-metė želdintoja Ligita Puškutė BNS teigė, kad akcija yra kraštutinė priemonė.

„Tos druskos 10–12 metų beriama vis daugiau ir daugiau, o pastaruosius trejus–ketverius metus – labai daug“, – sakė ji.

Pasak L. Puškutės, šiais metais beriami „protu nesuvokiami (druskos – BNS) kiekiai, o sniego yra žymiai mažiau, nei išberiama druskos.“

L. Puškutės teigimu, dėl gausaus druskos naudojimo sumažės gatvėje augančių medžių.

„Klimato kaita, vasaros karštėja, kaip mes vaikščiosime gatvėmis? Mes jau nebeturime medžių prie perėjų, sankryžų, stotelių“, – tvirtino ji ir siūlė savivaldybei keisti miesto priežiūros tvarką.

„(...) Visi skandinavai, vokiečiai druską naudoja išskirtiniais atvejais, naudoja skaldą. Mes dar turime alternatyvą – smėlį, tačiau šios priemonės yra mažiau patogios aplinką prižiūrinčioms įmonėms, jos jų nenori, nes jas reikės šluoti“, – teigė L. Puškutė.

Ji atkreipė dėmesį, kad savivaldybės įrengti aptvarai, turintys apsaugoti medžius, yra neefektyvūs.

Tos druskos 10–12 metų beriama vis daugiau ir daugiau, o pastaruosius trejus–ketverius metus – labai daug.

„Neadekvatumas ypatingai rėžia akį“

34-erių programuotojas Povilas Kanapickas BNS sakė, kad klimatui šylant druskos reikėtų mažiau, tačiau jos vyras tvirtino pastebintis tik daugiau.

„Visą mano gyvenimą Vilnius tvarkingai sugebėdavo sutvarkyti sniegą ir ledą, be tokio kiekio druskos“, – teigė jis.

Į protestą atvykusi 60-metė inžinierė Smiltė Bikulčienė taip pat akcentavo, kad naudojamos druskos kiekis yra per didelis.

„Šiais metais neadekvatumas ypatingai rėžia akį. (...) Kai padarytas aptvaras ir šalia jo išbertas kibiras druskos, tai netikiu, kad tai apsaugo“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė moteris.

Bedarbis 40-metis Simonas iš Vilniaus BNS tikino manantis, kad savivaldybė nežino tikrųjų miesto poreikių.

„Nupiešiu schemą, veiksmas kažkur naujojoje Nordikoje: yra pinigų, reikia paslaugos. Užsakovas samdo administratorių, kad jis pasamdytų rangovus, bėda, kad užsakovas nežino ko reikia ir nesupranta, ką gauna, tada administratorius nemoka, negali parūpinti kokybiškos paslaugos, o rangovai daro verslą už kuo mažiau ir kuo daugiau“, – sakė vyras.

Aktyvia vilniete prisistačiusi 60-metė Asta Nazarovienė sakė, kad sniegas turėtų būti valomas, o tik vėliau barstoma druska.

„Šią žiemą valymo technikos išvis nematėme, matėme tik barstytuvus su druska. Atrodo, kad jie nori tik sandėlius ištuštinti“, – BNS teigė moteris.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Naudojama ir skaldelė

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto aplinkos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius teigė, kad druskos kiekio naudojimui įtakos daro gamta.

„Įmonės stengiasi, kad druskos būtų naudojama kaip galima mažiau“, – žurnalistams sakė savivaldybės atstovas.

Pasak jo, šį sezoną pirmą kartą naudojama ne tik druska, tačiau ir skaldelė.

„Šiuo metu gatvėse beriama druska su skaldele, tai sumažina druskos naudojimą mieste pačiu sunkiausiu žiemos laikotarpiu“, – aiškino jis.

G. Runovičiaus teigimu, gatvių priežiūrai druskos jau išberta tris kartus mažiau, nei buvo pernai, „o skaldelės sunaudota 10 tonų daugiau nei praėjusią žiemą.“

Jis tvirtino, kad lygiuotis į kitas Europos šalis miestas negali dėl klimato.

„Mes negalime lygintis su kitomis Europos šalimis, Skandinavija, pas juos ciklų yra mažiau. Vilniuje žiemos yra pakankamai sudėtingos (...) per dieną sąlygos gali pasikeisti tris kartus“, – teigė savivaldybės atstovas.

Anot jo, druska nėra vienintelis veiksnys, kuris veikia medžius.

„Ir klimatas, ir vasaros, kietosios dangos, kurių daugėja – medžiams yra sunku. Medžių apsaugos tikrai duoda apsaugą, visada galima mažinti kiekius, bet reikia žiūrėti, kokios tos žiemos ateina“, – sakė jis.

„Grinda“ išbarstė trečdalį įsigytos druskos

Vilniaus gatves prižiūrinti savivaldybės įmonė „Grinda“ per šią žiemą jau išbarstė per 11 tūkst. tonų, o iš viso sezonui yra įsigijusi 30 tūkst. tonų druskos.

„Sausio pabaigai iš viso savo prižiūrimoms gatvėms ir kitoms savo prižiūrimoms teritorijoms „Grinda“ buvo išbarsčiusi virš 11 tūkst. tonų druskos“, – BNS sakė „Grindos“ atstovė Ieva Stanienė.

Paklausta ar medžių būklei mieste gali kenkti barstoma druska, įmonės atstovė tikino, kad prastesnę būklę gali sąlygoti daugiau veiksnių.

„Akivaizdu, kad augimo sąlygos mieste medžiams tikrai sunkesnės nei miškuose ar gamtiškoje aplinkoje. (...) Augalus silpnina ir bendras tiek oro, tiek dirvožemio užterštumas ir kiti veiksniai“, – aiškino I. Stanienė.

Ji pabrėžė, kad norint išvengti žalos medžiams, naudojama motorizuota technika, kuri padeda druską barstyti tolygiai.

„(...) barstytuvų šonuose yra įtaisytos apsaugos, kurios apsaugo pėsčiuosius, augintinius, transporto priemones ir želdinius nuo aptaškymo druskomis“, – nurodė įmonės atstovė.

Pasak jos, takai mieste barstomi tik sinoptikams prognozuojant lijundrą, plikledį ar sniegą.

„Grinda“ yra ne vienintelė įmonė prižiūrinti kelius ir gatves mieste, juos taip pat prižiūri įmonės „Ekonovus“, „Stebulė“, „Šilėja“, „Ecoservice“, „VSA Vilnius“.