„Turėjome tikrai galimybę iškalbėti visas tas sritis, temas, kurios nuskambėjo žiniasklaidoje – tiek dėl Ukrainos, tiek dėl gynybos finansavimo, tiek dėl kitų dalykų, kurie ne kartą aptarti viešai, išgirsti argumentacijas iš visų pusių. Susakėme lūkesčius ir taip pat mūsų poziciją, kad į komunikaciją mes taip pat reaguosime komunikacija“, – po valdančiosios koalicijos tarybos posėdžio pirmadienį žurnalistams sakė L. Kukuraitis.

„Tai reiškia, kad kai matysime, jog tos raudonosios linijos peržengiamos, mes tikrai reaguosime tiek koalicijos viduje, tiek išorėje“, – paaiškino jis.

Demokratų seniūno teigimu, raudonomis linijomis jau vaikštoma, tačiau yra lūkestis, kad tai nebebus daroma.

„Šiek tiek atsakymų jūs irgi išgirdote, atsitraukiama nuo tų raudonųjų linijų. Jeigu tokios retorikos bus laikomasi toliau, manau, kad artimiausiu metu mes dar koalicijos sudėtyje darbuosimės“, – kalbėjo L. Kukuraitis.

Daug kritikos išsakęs siūlymui gynybos finansavimą didinti iki 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto, pirmadienį R. Žemaitaitis žurnalistams teigė iš esmės palaikantis šį siūlymą, tik abejojantis dėl kai kurių finansavimo šaltinių.

Anot L. Kukuraičio, raudonosiomis linijomis demokratai laiko koalicijos sutartyje įtvirtintą besąlygišką paramą Ukrainai, koalicijos partnerių, valstybės institucijų viešą diskreditavimą bei visuomenės gąsdinimą, kai tam nėra priežasties.

Pasak politiko, šių linijų peržengimas daugiausia susijęs su komunikacija, todėl nuo to, ką partneriai kalbės tiek išorėje, tiek viduje, priklausys ir demokratų reakcija.

Anksčiau Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis yra užsiminęs, jog partija per suvažiavimą kovo mėnesį diskutuos apie likimą koalicijoje dėl „Nemuno aušros“ lyderio R. Žemaitaičio skleidžiamos dezinformacijos apie gynybos finansavimą, pasisakymų dėl Ukrainos ir kt.

Pasak L. Kukuraičio, pirmadienį koalicijos tarybos posėdyje įvyko atvira, tiesi diskusija minėtais klausimais, sutarta ir dėl prevencinių dalykų.

„Daugiau vidinės komunikacijos ir galiausiai tas mūsų koalicinės tarybos darbo reglamento pasitvirtinimas, kuris užtikrintų posėdžių eiliškumą, pirmininkavimą ir kad neatsirastų tie laikotarpiai, kuriuos dabar turėjome, kai buvo susitikimų vakuumas, kas taip pat sukuria tam tikrą problemą“, – teigė jis.

Apie poreikį sušaukti koalicijos tarybos posėdį ir išsiaiškinti tarpusavio santykius valdantieji kalbėjo nuo sausio, kai kilo įtampa tarp dviejų koalicijos partnerių – Seimo pirmininko, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio S. Skvernelio ir „Nemuno aušros“ vadovo R. Žemaitaičio, šiam pareikalavus, kad jo kandidatūra būtų teikiama į Seimo vicepirmininkus.

S. Skvernelis tvirtino neketinąs teikti jo kandidatūros, kol nebus išspręstos politiko „teisinės problemos“. R. Žemaitaitis yra teisiamas dėl neapykantos kurstymo prieš žydus ir dėl Holokausto neigimo.

Žiežirbos tarp jų lakstė ir dėl požiūrio į Ukrainą. R. Žemaitaičiui sukritikavus Valstybės gynimo tarybos sprendimą iki 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto didinti finansavimą gynybai, parlamento pirmininkas pasiūlė koalicijos partneriui nuvykti į Ukrainą. Šis atkirto nematąs reikalo ten važiuoti, nebent norėtų pasimokyti korupcijos.

S. Skvernelio teigimu, susitikimuose su rinkėjais „Nemuno aušros“ lyderis, kalbėdamas apie gynybos finansavimo šaltinius ir kritikuodamas prezidentą, skleidžia dezinformaciją.

Prezidentas Gitanas Nausėda sausio pabaigoje pareiškė nematąs perspektyvos dirbti centro kairės koalicijai, jeigu R. Žemaitaitis toliau diskredituos valstybę užsienio partnerių akyse.

Po pernai spalį vykusių Seimo rinkimų valdančiąją koaliciją sudarė Lietuvos socialdemokratų partija, „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Jie Seime turi 86 atstovus iš 141.