Ieškos atsakymų, kodėl maisto kainos auga lyg ant mielių: pramonės atstovai baiminasi vieno dalyko Pereiti į pagrindinį turinį

Ieškos atsakymų, kodėl maisto kainos auga lyg ant mielių: pramonės atstovai baiminasi vieno dalyko

Metų kainų kilimo spurtas tik prasideda. Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse sausį pabrango penkiais eurais, palyginti su praėjusių metų sausiu. Kodėl kainos pučiasi ir ar maisto grandinėje visi pelnosi pagrįstai, nuo šiol aiškinsis Vyriausybės įsteigta Maisto taryba. 26 valdininkai, verslininkai, žemdirbiai ir kitų organizacijų atstovai posėdžiauti pradės vasario pabaigoje.

Ieškos atsakymų, kodėl maisto kainos auga lyg ant mielių: pramonės atstovai baiminasi vieno dalyko
Ieškos atsakymų, kodėl maisto kainos auga lyg ant mielių: pramonės atstovai baiminasi vieno dalyko / LNK stop kadras

Sausį labiausiai pūtėsi juodojo šokolado, obuolių, jogurto ir ryžių kainos. Bet čia įspėjimas: tai tik šių metų kainų kilimo pradžia.

„Ką matėme sausio mėnesį, 3,4 proc. infliaciją, tai yra tik įvadas į tai, kas mūsų laukia toliau“, – teigė „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

„Vartotojas šiuo metu skriaudžiamas, jis yra pakištas po reklaminiu gaubtu prekybos tinklų, kainų jis visų nemato“, – tikino „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

Ko nemato gyventojai, galbūt įžvelgs Vyriausybės įsteigta Maisto taryba. Pirmas posėdis įvyks po dviejų savaičių. Aiškintis, kodėl mėsos, pieno, grūdų kaina viena ar kita.

„Atliekant analizę turėtų paaiškėti, kur yra problemos, kodėl kainos didesnės, kokios priežastys tai nulemia“, – kalbėjo žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.

Be produktų analizės, užduotis išsiaiškinti ir kainos pasiskirstymą. Kas maisto grandinėje – nuskriaustas, o kas viršininkas: ūkininkas, perdirbėjas ar prekybininkas?

„Sieksime teisingos kainos pasiskirstymo tarp visos grandinės dalių“, – sakė I. Hofmanas.

„O kas yra teisinga kaina? Kaip tą teisingumą nustatys? Taryboje vieniems kaina atrodys teisinga, kitiems – ne. Kaip jie tą kainą pasidalins, yra neaišku“, – klausė buvęs Konkurencijos tarybos vadovas Šarūnas Kesarauskas.

Nesutarimų ar interesų gali būti. Mat maisto taryboje plušės net 26 galvos. Nuo ministerijų valdininkų, verslininkų, žemdirbių iki Vartotojų teisių apsaugos tarnybos.

„Dalis tos tarybos narių ateina ne tam, kad kažką padarytų, bet kad įsitikintų, jog niekas nebūtų padaryta“, – teigė vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

Kai valdžia šneka apie biurokratijos mažinimą, dar vienus kainų pėdsekius įdarbins bent jau neatlygintinai.

Pramonės atstovai baiminasi, kad taryba gali prašyti ir konfidencialios informacijos, o tai prasilenks su konkurencijos taisyklėmis.

„Mūsų nariai: maistininkai, paukštininkai, perdirbėjai, labai baiminasi, ar dalyvavimas šios institucijos veikloje nesąlygos konkurencijos pažeidimų“, – šnekėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovė Daiva Macijauskė.

„Maisto tarybos funkcija yra kur kas platesnė nei kažkas įsivaizduoja – kainų kontrolė. Kainų nekontroliuos maisto taryba“, – užtikrino Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas.

Bet čia pat premjero žodžius, kad kainų nekontroliuos, paneigia ministras. Pasiūlymų dėl kainų mažinimo jau yra, per mokesčius.

„Turime tokį lūkestį, kad ekologiškų produktų prieinamumo, įperkamumo didinimui, galėtų būti taikoma PVM lengvata“, – sakė I. Hofmanas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vartotojų teisių gynėjai pasigenda pasiūlymų, kaip padidinti konkurenciją.

„Iš konkurencijos trūkumo išplaukia kitas aspektas, tai yra verslo „gobšumas“. Jie siekia maksimalizuoti savo pelnus“, – teigė R. Jokubauskas.

Neatsakytas ir esminis klausimas. Kainų posėdžiai kas tris mėnesius, kokios naudos atneš vartotojams?

„Žodis vartotojas rečiausiai čia yra minimas“, – patikino P. Čepkauskas.

I. Hofmanas teigia, kad galutinę kainą ir toliau diktuos rinka, bet įpūtus daugiau konkurencijos galbūt kainos pūstųsi mažiau.

„Įtraukiant mažuosius rinkos dalyvius, didėtų konkurencija ir produktų kainos galėtų sumažėti“, – siūlė žemės ūkio ministras.

Anot ekonomisto A. Izgorodino, dabar Lietuva – ketvirta Europos Sąjungoje pagal tai, kiek išleidžia maistui.

Produktams įsigyti – penktadalis pajamų, bet bėda kitur.

„Akcentuoti reikia ne tai, kad Europoje mes esame tope, o kad per 10 metų svoris nemažėja, nors atlyginimai kyla labai stipriai“, – pabrėžė A. Izgorodinas.

Už lietuvius maistui daugiau išleidžia tik bulgarai, latviai, slovakai ir rumunai.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Fritz

Misraininiai bunda nes nera ka i skrandi kisti? Vai, vai kaip negerai. Tokius misraininius ne tik politikai du......, bet ir prekybininkai su visais kitais. O jus misraininiai tai suprantate ir toleruojate, nes patys esate tokie patys. Sumazes nutukimo ligos, o tai irgi gerai.
0
0
NESUPRANTU

KAM REIKIA DIDINTI IŠLAIDAS GYNYBAI JEI LIETUVOS ŽMONĖS JAU PRIVERSTI VOGTI MAISTĄ IŠ PARDUOTUVIŲ , NES NEĮPERKA, RUOŠIASI SUTIKTI RUSIJOS TANKUS SU GĖLĖMIS......
3
-1
Šančiai

Baikit knistis protą-Lietuvą valdo mafijiniai klanai,turintys čiulptukas visose partijose,ar judėjimus.-jų tikslas vienas-pinigai-o kaip juos paimti-jokio skirtumo,ar ,,liberalizuojant,,elektros rinka,steigiant pensiinius fondus,ar didinant ,,ginklavimosi,,išlaidas-o realiai 65% karinio biudžeto-statyboms ir tt
8
0
Visi komentarai (23)

Daugiau naujienų