Efektų grandinė

Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovo Povilo Drižo, nors kol kas oficialios statistikos, kuria galėtų pasidalyti, dar nėra, jis gali patvirtinti, kad dauguma TTLA narių yra sustabdę degalų pylimą Lietuvoje.

„Tranzitinis transportas ir kitų šalių vežėjai aplenks Lietuvą, nes Lenkijoje, net Latvijoje degalai yra pigesni. Mūsų vežėjai, kurie veždavo į Lietuvą ir iš jos, irgi Lietuvoje nebepila arba įsipila minimaliai, kad iki Lenkijos nuvažiuotų. Tie vežėjai, kurie aptarnauja Skandinaviją, irgi nebepila Lietuvoje degalų, nes, atmetus pridėtinės vertės mokestį (PVM), Švedijoje degalai yra pigesni. Dabar degalų pilama tiek, kad pasiektum kitą šalį, – tai yra paprasčiausi matematikos dėsniai“, – sako P. Drižas.

Jis teigia, kad, susidarius situacijai, kai tiekimo grandinėje visiems pabrango viena iš jos dalių, sudėtinga ypač tiems vežėjams, kurie vykdo pervežimus Lietuvoje ir neturi kito pasirinkimo, kad kitur galėtų įsipilti degalų. „Vadinasi, jų paslaugos brangsta. Jeigu jie neturi galių derėtis dėl sutarčių su degalų tiekėjais, jie atitinkamai kelia savo paslaugos kainą, kuri atsiliepia galutiniam vartotojui ir yra matoma prekių parduotuvėje kainose“, – sako P. Drižas.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas taip pat sako, kad Lietuvoje dirbantiems vežėjams pasirinkimo nedaug, jiems teks mokėti kone aukščiausią kainą. „Mokėsime ir mes – už pieną, bandeles“, – galvoje turėdamas paprastus vartotojus priduria R. Austinskas.

„Pasienio gyventojai, tranzitinio arba to transporto, kuris atlieka pervežimus per kelias valstybes, vairuotojai degalų pilasi užsienyje“, – tęsia jis. „Linavos“ prezidento teigimu, tokiomis aplinkybėmis išvengti kainos perkėlimo klientui vargiai įmanoma.

„Pavyzdžiui, net ir „Bolt“ pavežėjai turėjo perkelti arba dar perkels kainą klientui – pridės kelis centus prie kilometro, ir mes juos mokėsime. Žinoma, yra sutartinės kainos ir ne visada gali perkelti tuos dalykus“, – sako R. Austinskas.

T. Biliūno, T. Urbelionio / BNS nuotr.

Nerimo ženklai

Kaip teigia lietuviškų degalinių sąjungos (LDS) vykdomasis direktorius Vidas Šukys, į skirtingas degalines pats užsuka dažnai, nuolat klausinėja degalų tiekėjų apie esamą situaciją. „Jie sako, kad klientai kaip pirko degalus, taip ir perka, važiuoti juk reikia. Tačiau kai kurios kompanijos, kurios samdo transporto įmones savo logistiniams reikalams, pavyzdžiui, prekėms pervežti, kainas iškart pakėlė jau pirmą sausio savaitę. Tai yra stambios kompanijos, kurios, matyt, elgiasi kaip ir 2024 m. pradžioje, kai akcizas buvo pakilęs ir verslas iš anksto žinojo, kad taip bus, todėl tikriausiai įskaičiavo šitą pokytį“, – sako V. Šuklys.

„Gal rinka bando prisitaikyti iš lėto, nenori daryti staigių judesių, vyksta žvalgytuvės, kiek galima pakelti kainą. Yra ir kita medalio pusė – tos sąnaudos vis tiek niekur nedings. Jeigu įmonės bandys balansuoti su savo gautu buvusiu pelnu arba nuostolius dengti iš savęs, sulauksime dar daugiau bankrotų negu praėjusiais metais buvo dėl kitų ekonominių padarinių. Būtų labai liūdnas vaizdas“, – sako V. Šukys.

„Degalinių versle sausį, vasarį, net iki kovo būna štilis, nes nėra judėjimo, atostogų, niekas nevažiuoja prie jūros, žmonės tampa namisėdos arba laiką leidžia prekybos centruose. Mums apyvartos sumažėjimas šiuo metų laiku nėra naujiena. Aš, pavyzdžiui, užsiimu dar ir didmenine prekyba ir matau, kad irgi truputį nurimsta transporto veikla visoje Europoje – atostogos, gal ilsisi. Todėl kol kas sunku daryti išvadas, kai yra toks laikas“, – aiškina jis.

Tačiau Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) prezidentė Kristina Čeredničenkaitė jau dabar pastebi pirmuosius nerimo ženklus – degalinių tinklų duomenimis, degalų pardavimas mažėja, ypač ši tendencija akivaizdi pasienio degalinėse: „Pavyzdžiui, netoli Lenkijos sienos esančių degalinių pardavimai šiemet mažėjo net 50 proc.“

„Vieni pagrindinių degalinių klientų yra transporto įmonės, kurios jau priėmė sprendimus degalų piltis Lenkijoje. Pastebime, kad dažniau į Lenkijos degalines piltis pigesnių degalų važiuoja ir gyventojai“, – tęsia ji.

Ne paslaptis, kad transporto įmonės optimizuoja degalų sąnaudas ir maršrutus planuoja taip, kad degalus piltų ten, kur  pigiausia. „Šiuo metu kainų skirtumas yra akivaizdus – pavyzdžiui, vilkikui užpildyti degalų baką Lenkijoje kainuoja 100 eurų mažiau nei Lietuvoje“, – sako K. Čeredničenkaitė.

Anot jos, tarptautinių pervežimų bendrovės įvertina tai, kad Lietuva – maža valstybė, ją vilkikas pervažiuoti gali su vienu degalų baku, papildomai neįpylus dyzelino Lietuvos degalinėse. „Taigi, akcizų pajamos tenka kaimyninėms valstybėms, o Lietuvai – tik transporto priemonių palikta oro tarša“, – išvadą daro LIEPA prezidentė.

„Pastebime, kad net Skandinavijos regione dirbančioms įmonėms tampa pigiau dyzeliną piltis, pavyzdžiui, Švedijoje nei Lietuvoje. Nors dyzelinas Švedijoje vos brangesnis, tačiau pervežimo įmonės Švedijoje gali susigrąžinti didesnę pridėtinės vertės mokesčio sumą“, – TTLA vadovui P. Drižui iš esmės antrina ji.

21 proc. kiekio praradimas visą praktiką paverčia neigiama, t. y. į valstybės biudžetą pateks mažiau pajamų nei 2024 m., neskaičiuojant visų papildomų nesurinktų mokesčių ir pajamų.

Prasčiau, nei prognozavo

Degalinių tinklo „Viada“ generalinis direktorius Linas Vytautas Karlavičius taip pat teigia, kad praėjusių metų pabaigoje skambėjusios prognozės dėl dyzelino pardavimo kritimo jau pildosi. Nors buvo planuojamas 10–15 proc. kritimas, jau per pirmą šių metų mėnesį dyzelino vartojimas tinklo degalinėse smuko 20 proc. Šį nuokritį L. V. Karlavičius sieja pirmiausia su tranzitinio transporto pasitraukimu iš Lietuvos.

Jis sutinka, kad nebuvo sunku nuspėti, jog Lenkija bus ta šalis, kuri pritrauks tranzitinį transportą, tačiau atsirado ir daugiau krypčių. „Latvijoje dyzelinas kainuoja 5 centais mažiau nei Lietuvoje. Latvijos pasienio vartotojai dingo iš Lietuvos rinkos, o iki šiol įprastai Lietuvoje degalai buvo truputį pigesni nei Latvijoje. Biržų regionas, Pasvalio, Šventosios–Liepojos kryptis – tas srautas visiškai pradingo“, – konstatuoja „Viados“ generalinis direktorius.

„Švedijoje degalų pilasi tranzitinio arba lengvojo transporto vairuotojai, kurie keltais keliasi į šalį turistiniais tikslais. Anksčiau degalų įsipildavo Klaipėdoje, nes Švedijoje būdavo brangiau, bet dabar ten jau yra pigiau. Ir Stokholme, ir Karlskrunoje – uostuose, į kuriuos plukdo keltai iš Klaipėdos – dyzelinas, palyginti su Lietuva, yra 3–5 centais pigesnis“, – sako L. V. Karlavičius.

Anot jo, Latvijos ir Lenkijos pasienio gyventojai bevei nebesipila degalų Lietuvoje. „Apkrova liko vietiniam, paprastam piliečiui, kasdieniam vartotojui, įvairių įmonių darbuotojams, logistikos bendrovėms, mažesniems automobiliams, išvežiojantiems siuntas. Jiems nerealu važiuoti į Lenkiją ir ten įsipilti degalų – jie nuvažiuoja mažus atstumus, sukasi miestuose. Šita mokestinė apkrova liko vietiniam verslui ir piliečiams“, – tikina L. V. Karlavičius.

Degalų dedamoji visoje Europoje vienoda: yra naftos produktų rinkos kaina, ji formuojasi Roterdamo, Amsterdamo ir Antverpeno regionuose, kurie yra Europos naftos produktų prekybos centras, ir ši kaina yra naudojama kaip kainos formavimo bazė daugelyje Europos šalių. Vėliau prie jos pridedamas prekybininko antkainis ir kiekvienos šalies mokestinė bazė: akcizas, CO2 dedamoji, PVM. „Taip atsiranda kaina didmeninėje prekyboje, o iš didmenininko degalų nusipirkęs tinklas prideda savo antkainį ir nurodo galutinę kainą“, – aiškina „Viados“ vadovas.

Lietuvoje sausį pakilus akcizams vien dėl valstybei mokamų mokesčių dyzelino kaina, palyginti su gruodžiu, kilo 16 centų, benzino – 8 centais. Be to, pirmąsias dvi sausio savaites visame pasaulyje 8–10 centų kilo naftos kaina. „Buvo laukiama naujos JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos patvirtinimo, – primena L. V. Karlavičius. – Jeigu lygintume dyzelino kainą gruodį ir sausį, matytume apie 20–25 centų pakilimą, iš kurių 16 centų yra užfiksuoti mokesčiai. Tačiau mes, prekybininkai, nebijome produkto brangimo, nes jis visiems pabrangsta vienodai – ir pas lenkus, ir latvius, ir švedus. Tačiau mokestinė bazė liks.“

Kryptis: L. V. Karlavičiaus įsitikinimu, situaciją pataisyti galėtų kuo skubesnis grįžimas prie degalų Lenkijoje kainų lygio. / „Viada“ nuotr.

Laukia peržiūros

K. Čeredničenkaitė atkreipia dėmesį, kad, premjero Gintauto Palucko teigimu, pasibaigus pirmajam šių metų ketvirčiui iš tiesų bus analizuojamas didesnių akcizų poveikis degalų vartojimui. „Tačiau, mano nuomone, diskutuoti apie tai reikia jau dabar“, – akcentuoja ji.

„Akivaizdu, kad padidėjusios degalų kainos tiesiogiai turės įtakos visų prekių ir paslaugų kainų brangimui. Todėl reikia ieškoti sprendimų, kad infliacijos augimas būtų suvaldytas. Be to, padidinusi degalų akcizus valstybė planavo surinkti papildomus 170 mln. eurų, tačiau jei degalų vartojimas mažės, tuomet rizikuojama nepasiekti šiems metams valstybės biudžete numatyto akcizų surinkimo plano. Mažesnės nei planuotos mokesčių pajamos lems įtampą skirstant valstybės asignavimus svarbioms sritis – krašto apsaugai, socialinėms reikmėms“, – pabrėžia K. Čeredničenkaitė.

Kaip teigia degalinių tinklo „Circle K“ degalų kategorijos vadovas Baltijos šalims Rokas Laurinavičius, jų skaičiavimo prognozė rodo, kad dėl padidinto akcizo į biudžetą iš tiesų gali būti surinkta mažiau negu tikimasi – viskas priklausys nuo to, ar didesnis akcizas atsvers sumažėjusius Lietuvoje perkamų degalų kiekius.

„Matematiškai skaičiuojant – 21 proc. kiekio praradimas, vertinant pastarųjų dvylikos mėnesių rinkos dyzelino kiekius, parduodamus degalinėse, visą praktiką paverčia neigiama, t. y. į valstybės biudžetą pateks mažiau pajamų nei 2024 m., jau neskaičiuojant visų papildomų nesurinktų mokesčių ir pajamų. Tai, deja, nebėra hipotetinis scenarijus“, – sako R. Laurinavičius.

Anot jo, „Circle K Lietuva“ kartu su Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija skatina iniciatyvą aktyvuoti dalinį akcizo grąžinimo mechanizmą vežėjams, kad verslas ir toliau degalais bakus pildytų Lietuvoje ir reikšmingai prisidėtų prie šalies biudžeto.

Stebėti padėtį regione

K. Čeredničenkaitės teigimu, degalų akcizai didės ir kitąmet, todėl situaciją reikėtų matyti plačiau, vertinant mokesčių politiką visame regione: „Dabar degalų akcizų tarifai Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje gerokai skiriasi. Siekiant spręsti šią problemą, būtina kuo greičiau ieškoti kompromisų su kaimyninėmis šalimis ir tartis dėl bendrų sprendimų, kurie padėtų sumažinti konkurenciją tarp valstybių ir apsaugotų šalies ekonomiką.“

„Viados“ generalinio direktoriaus įsitikinimu, ES teritorijoje, kurioje vyrauja laisvas judėjimas tarp šalių, reikia žvalgytis į kaimynus, stebėti, kas vyksta jų kainų švieslentėse: „Lenkijoje pradeda kilti akcizai – Lietuva turėtų po truputį jais sekti. Latvija dažniausiai daro tai, ką daro Lietuva, bet mes nesame tie, kurie duotų toną Lenkijai arba Švedijai.“

L. V. Karlavičiaus siūlymu, reikėtų skubiai grįžti prie degalų kainų pariteto su Lenkija. „Tokių precedentų yra buvę, kai buvo priimta neapgalvotų sprendimų, ir tai buvo greitai sprendžiama, – sako jis. – Turime suprasti ir tai, kad kai tranzitinis transportas važiuos per Lietuvą ir nesustos, tai bus poveikis ne tik degalų vartojimui: nesustojus degalinėse, nepasinaudojus įvairiomis kitomis paslaugomis įvyks paprasčiausias tokio transporto pasitraukimas iš ekonomikos.“

L. V. Karlavičiui antrina ir V. Šukys – jis primena, kad dėl mokestinės politikos 2008–2009 m. dyzelino akcizo pakėlimas laikėsi apie pusę metų ir Vyriausybei teko jį atšaukti. „Tačiau tada tai buvo gal 6 centai, ne tiek daug, kiek dabar […] Visi akcentuoja degalus, bet brango ir mazutas, ir durpės, ir anglys, ir kiti energetiniai produktai, kurie reikalingi šildymo sezonui – ne tik dyzelinui, bet ir kitiems produktams prisidėjo kokios nors CO2 skaičiuotės ar apribojimai prekyboje. Šį kartą žmonės ir rinka yra labiau paveikti ir tai yra per didelė našta“, – įsitikinęs jis.

„Mačiau internete žmonės klausia, kas gali pasakyti, kur galima pigiau nusipirkti dyzelino, nes 1,60 euro už litrą dyzelino mokėti yra per brangu. Aš važinėju po Lietuvą ir mačiau, kad kai kuriuose regionuose kaina siekia net 1,70 euro – tai yra blogai. Manau, Vyriausybės pirmosios 100 dienų yra ataskaitinis pirminis laikotarpis, galbūt jie kažką bandys vertinti“, – viliasi LDS vykdomasis direktorius.

Jis taip pat kelia klausimą, kokia bus tarptautinė reakcija dėl CO2 valdymo ir apmokestinimo praktikų, nes, D. Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus, JAV pasitraukė iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos. V. Šukio manymu, tai gali paskatinti diskusijas dėl permainų ir ES.

Žvelgdamas į tarptautinėje naftos rinkoje tvyrančias nuotaikas, kurias skatina JAV lyderio pareiškimai apie potencialų naftos gavybos skatinimą, L. V. Karlavičius pirmiausia akcentuoja, kad naftos išgavimas yra brangus procesas. „Žvalgymas, infrastruktūros paruošimas, tada dar ir pats išgavimas. Jei nafta pigs, pavyzdžiui, kaina kris žemiau nei 60 JAV dolerių už barelį, daugeliu atvejų gavyba, paprastai tariant, neapsimokės, sustos, atsiras pasiūlos ir paklausos dėsniai ir kaina vėl išaugs“, – taip situaciją mato jis.

„Įjungti naftos gavybą nėra paprastas procesas. Kita vertus, jei nafta atpigs – bus pigesni ir jos produktai, žmonėms bus lengviau juos įpirkti. Abejonės dėl Žaliojo kurso ateities – mes visi norime gyventi švariau, planeta yra tik viena, tik metodai tai pasiekti turėtų būti pasverti ir logiški“, – teigia L. V. Karlavičius.