Kvaišalų verpetas: papulti lengva, ištrūkti – sudėtinga

2024 m. Europos mokyklų alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tyrimas (ESPAD) parodė, kad Lietuvos 15–16 metų moksleivių alkoholio, tradicinių cigarečių ir kanapių vartojimo rodikliai yra geriausi per visą šių tyrimų istoriją. Per pastaras 30 dienų alkoholį vartojo 24,4 proc. moksleivių, tradicines cigaretes rūkė 10,2 proc., kanapes vartojo 3,7 proc. Tačiau daugėja apsinuodijimų psichoaktyviosiomis medžiagomis, ypač tarp 15–19 metų jaunimo. 2024 m. dėl narkotikų Lietuvoje mirė 80 žmonių.

Su Kauno miesto poliklinikos gydytoju psichiatru Laurynu Ambrasu kalbėjomės apie priklausomybę nuo psichoaktyviųjų medžiagų, jų poveikį fizinei ir psichikos sveikatai.

– Gal galėtumėte paanalizuoti šios priklausomybės poveikį sveikatai? Pradedant nuo „nekalto“ vadinamosios žolės traukimo, kuris neva nežaloja sveikatos, ir baigiant itin sunkiomis pasekmėmis.

– Vertinant statistiką, svarbu išsigryninti sąvokas, kurias analizuojame. Žodyne psichotropinė medžiaga apibūdinama kaip veikianti psichiką. Pavyzdžiui, kavą galėtume traktuoti kaip vieną iš jų, nes ji taip pat atitinka apibrėžimą, tačiau šiuo atveju labai svarbus aspektas – kaip kava vartojama. Pagrindinė psichoaktyvi kavos medžiaga – kofeinas – taip pat gali turėti neigiamų pasekmių, jeigu suvartojamas per didelis kiekis. Perdozavimas gali būti apibūdinamas kaip medžiagos vartojimas per didelėmis, pavojingomis dozėmis. Ekstremaliais atvejais kofeino perdozavimas gali būti mirtinas dėl toksinio poveikio širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai. Šios medžiagos su priklausomybe dažnai nesiejame, tačiau nėra taip, kad tai būtų visai priklausomybės nesukelianti medžiaga.

Kartais dėl psichoaktyviosios medžiagos vartojimo gali ūmėti ir intensyvėti patiriamas nerimas.

Kita vertus, saikingą kavos vartojimą kartais siejame su pozityviu ir nekenksmingu poveikiu. Nikotinas taip pat yra psichoaktyvi medžiaga, tačiau turi daugiau sveikatai negatyvių nei pozityvių aspektų. Tai – viena labiausiai priklausomybę sukeliančių medžiagų, kurios ilgalaikis vartojimas vienareikšmiškai didina įvairių lėtinių ligų riziką, dėl kurių paūmėjimo gali ištikti net ir staigi mirtis. Tačiau nikotino nesiejame su perdozavimu arba mirtimi, nes tą padaryti iš dalies sudėtinga ir greičiau pasidaro nemalonu, jei be pertraukos vis daugiau bandome jo suvartoti. Taip pat perdozavimas iš esmės nėra būtinai siejamas su mirtimi, pavyzdžiui, perdozavus kavos dažnu atveju pasireikš viduriavimas, padidėjęs kraujo spaudimas, rankų drebulys, galvos skausmas ar bendras silpnumas. Esminis rodiklis, sietinas su mirtimi perdozavus – suvartojamos medžiagos kiekis, medžiagos stiprumas ir organizmo jautrumas medžiagai.

Įprastu atveju mirtiną perdozavimą įsivaizduojame opioidų perdozavimo (heroino, fentanilio) atveju, kai dėl stipraus centrinėje nervų sistemoje esančio kvėpavimo centro slopinimo žmogus uždūsta. Svarbu nepamiršti, kad mirtinų perdozavimų gali būti vartojant įvairias medžiagas, pavyzdžiui, kokainą, metamfetaminą (dėl, pavyzdžiui, širdies sustojimo), MDMA (ekstazi, „ratų“) (dėl temperatūros padidėjimo, pakitusio elektrolitų balanso) ar kt.

Be perdozavimo, priklausomybė psichoaktyviajai medžiagai („sveikatos sutrikimas – malonumą ir pasitenkinimą sukeliantis liguistas polinkis kartoti tą patį veiksmą ar vartoti tą pačią medžiagą daug kartų” – Visuotinė lietuvių enciklopedija), turi neigiamos įtakos ne tik medžiagą vartojančio asmens sveikatai. Be rizikos susirgti įvairiomis lėtinėmis somatinėmis (kūno) ligomis, priklausomybė pažeidžia ir psichikos sveikatą.

Kartais dėl psichoaktyviosios medžiagos vartojimo gali ūmėti ir intensyvėti patiriamas nerimas. Pavyzdžiui, kartais būna taip, kad nerimas, kol veikia psichoaktyvi medžiaga, sumažėja, o efektui pasibaigus gali būti didesnis nei prieš ją pavartojant. Taip pat ilgainiui susiformuoja tolerancija medžiagai, kai įprasta anksčiau teigiamą poveikį turėjusi medžiagos dozė norimo rezultato nebesuteikia. Lengvai pastebimas to pavyzdys – alkoholis. Dažnu atveju žmogaus socialinė įtrauktis (darbas, šeima, draugai, artimieji) nukenčia dėl to, kad žmogus tampa priklausomas nuo vienos ar kitos medžiagos. Prioritetas pamažu teikiamas ne ateities kūrimui ar savęs realizacijai, o psichoaktyviosios medžiagos vartojimui. Ilgainiui tai gali paveikti finansinę situaciją taip, kad finansai nebeleis įsigyti medžiagos, dėl ko situacija eksponentiškai blogės. Turbūt tokį nemalonų priklausomybės scenarijų daug lengviau įsivaizduoti kalbant apie alkoholį nei apie nikotiną, tačiau tai dar nereiškia, kad alkoholis priklausomybę sukelia dažniau nei nikotinas.

Priklausomybės atsiradimas, kaip ir perdozavimas, neatsiejami nuo įvairių kitų faktorių, tokių kaip individualios vieno žmogaus savybės. Pavyzdžiui, mūsų regiono žmonės dėl savo genetinio savitumo turi pakankamai aktyvų fermentą aldehid-dehidrogenazę, kuris padeda lengviau sunaikinti pagirias sukeliančius junginius, kurie atsiranda išgėrus alkoholio ir jį suskaidžius. Tai iš dalies lemia, kad rečiau patiriame pagirias nei, pavyzdžiui, Rytų Azijos gyventojai. Žvelgiant į statistiką, toks genetinis savitumas ir jo sąveiką su aplinkos bei kultūriniais veiksniais iš dalies lemia didesnį priklausomybės alkoholiui dažnį mūsų regione. Taigi, vertinant faktorius, turinčius įtakos priklausomybei atsirasti, privaloma vertinti ir apžvelgti į kuo platesnį veiksnių spektrą.

– Pakalbėkime konkrečiau apie kanapių vartojimą.

– Kanapių vartojimas nėra tiesiogiai siejamas su mirtimi, tačiau tai dar nereiškia, kad perdozavimas negalėtų būti mirtinas. Pavyzdžiui, ūmus kanapių vartojimas gali paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą, o reti ir sunkūs atvejai, įskaitant širdies ritmo sutrikimus, gali lemti mirtį. Vis dėlto mirtis vien dėl toksinio kanapių poveikio pasitaiko labai retai. Svarbu įvertinti tai, kad geriausiai iširtos ir dažniausiai mokslinėje literatūroje aprašomos psichoaktyviosios medžiagos kanapėse yra dvi - THC (tetrahidrokanabinolis) ir CBD (kanabidiolis).

Pirmoji medžiaga, THC, yra psichoaktyvi medžiaga, sukelianti euforiją ir atsipalaidavimą, tačiau kartu galinti sutrikdyti dėmesį, atmintį, koordinaciją ir reakciją, o didesnės dozės kai kuriems žmonėms gali sukelti nerimą ar paranoją. CBD paprastai nesukelia apsvaigimo, kai kuriems žmonėms gali sumažinti nerimą, padidinti apetitą ar padėti užmigti. Tačiau tai dar nereiškia, kad CBD yra visiškai „nekalta“ medžiaga: tyrimai rodo, kad medžiagos vartojimas gali pabloginti miego kokybę, sukelti mieguistumą ar virškinimo sutrikimus.

Kanapės, turinčios tik pastarosios medžiagos, legalizuotos ir Lietuvoje, jas galima įsigyti net kai kuriose parduotuvėse. Nelegalios, THC turinčios kanapės kelia didesnę riziką sveikatai. Tyrimai rodo, kad reguliarus kanapių vartojimas yra labiausiai riziką susirgti lėtiniu psichoziniu sutrikimu keliantis veiksnys. Dažnas, ypač kasdienis, didelės THC koncentracijos kanapių vartojimas gali stipriai padidinti riziką susirgti lėtiniu psichikos sutrikimu, jei tarp giminaičių yra sergančių sunkiais psichikos sutrikimais.

Pastebima, kad dažnas kanapių vartojimas, ypač paauglystėje ir jauname amžiuje, siejamas su atminties ir dėmesio funkcijų sutrikimais. Daliai trumpalaikė atmintis ir dėmesio funkcijos gali pagerėti nutraukus medžiagos vartojimą, tačiau kitiems pakitimai gali būti ir negrįžtami. Didelį susirūpinimą kelia kanapių vartojimas paauglystėje ir jauname suaugusiojo amžiuje, kai smegenys dar nėra visiškai subrendusios, todėl šiuo laikotarpiu jis gali būti siejamas su didesne neigiamo poveikio sveikatai rizika.

Pagalbos galima kreiptis:

Kauno miesto poliklinika: kaunopoliklinika.lt

Respublikinis priklausomybės ligų centras: rplc.lt