Apie šią terapiją kalbamės su Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Kauno filialo Multidimensinės šeimos terapijos (MDFT) koordinatore Asta Stankūnaite.
– Kas yra multidimensinė šeimos terapija (MDFT)? Kodėl apskritai Lietuvoje nutarta diegti šią terapiją?
– MDFT yra mokslu grįsta, visapusiška, į šeimą orientuota elgesio keitimo programa 11–17 metų vaikams ir jaunuoliams, kurie patiria elgesio sunkumų, susijusių su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu ar elgesio priklausomybių požymiais (pvz., probleminis interneto naudojimas, lošimai ir kt.).
Ši programa išskirtinė tuo, kad pagalba teikiama ne tik pačiam paaugliui, bet ir jo šeimai bei artimiausiai aplinkai. Dirbama su paaugliu, tėvais, visa šeima, o prireikus bendradarbiaujama ir su kitais paaugliui svarbiais žmonėmis ar institucijomis – pvz., mokykla.
MDFT remiasi požiūriu, kad paauglio sunkumai neatsiranda atskirai nuo jo aplinkos. Elgesį veikia santykiai šeimoje, bendravimo būdai, mokyklos aplinka, draugai, patiriami emociniai sunkumai ir daugybė kitų veiksnių. Todėl siekiant ilgalaikio pokyčio svarbu padėti ne tik pačiam jaunuoliui, bet ir stiprinti jo aplinką.
Toks kompleksinis požiūris padeda mažinti veiksnius, didinančius riziką susidurti su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu ar kitais probleminiais elgesio būdais. Šeimos mokosi geriau suprasti, kas vyksta su jų vaiku, ką reiškia jo elgesys, kaip tinkamai reaguoti ir kaip stiprinti ar atkurti tarpusavio ryšį.
Galiausiai MDFT siekia ne tik sumažinti probleminį elgesį, bet ir padėti šeimai atrasti veiksmingesnių bendravimo, konfliktų sprendimo ir vienas kito palaikymo būdų, kad šeima po terapijos galėtų ir mokėtų savarankiškais tvarkytis su iššūkiais ir juos sėkmingai spręsti.
– Kuriuose miestuose veikia MDFT? Kiek laiko ji veikia?
– Šiuo metu programa veikia penkiuose RPLC padaliniuose: Kaune, Klaipėdoje, Vilniuje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Pasaulyje minėta terapija taikoma jau daugiau nei 30 metų, o jos veiksmingumas nuolat vertinamas moksliniais tyrimais. Lietuvoje ši programa pradėta taikyti 2020 m. ir per šį laiką pagalbą jau gavo šimtai šeimų.
Mūsų centras MDFT paslaugą pradėjo teikti šiais metais. Mūsų centro veiklos tikslas – kad vis daugiau žmonių lengviau gautų mokslu grįstą ir inovatyvią pagalbą, o programa kaip tik puikiai šį tikslą ir atliepa. Matome tai kaip galimybę pasiūlyti visai šeimai kompleksinę, veiksmingą, ilgalaikę ir į santykių atkūrimą orientuotą pagalbą tuo metu, kai šeima susiduria su rimtesniais paauglio elgesio sunkumais, kylančiais dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo.
– Kas gali pasinaudoti šia programa?
– Į programą kviečiami 11–17 metų vaikai ir paaugliai bei jų šeimos, susiduriantys su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ar elgesio priklausomybių rizika ir kitais susijusiais sunkumais. Programa teikiama nemokamai, gavus šeimos gydytojo arba Psichikos sveikatos centro išduotą siuntimą į RPLC.
Kadangi tai yra į šeimą orientuota terapija, labai svarbus visos šeimos įsitraukimas. Tai nėra pagalba, kurios metu paauglys ar tėvai atskirai siunčiami pas specialistus, tikintis elgesio pokyčių. Šioje programoje pokyčiui reikalingas visų šeimos narių dalyvavimas, noras suprasti vieniems kitus ir kartu ieškoti naujų sprendimų.
– Kaip praktiškai vyksta šios programos taikymo procesas? Ar rengiami pokalbiai su vaikais, tėvais, apsilankymai namuose, kokie klausimai keliami, kokios problemos sprendžiamos, kokie metodai taikomi?
– Svarbu pabrėžti, kad MDFT procesas yra individualiai pritaikomas kiekvienai šeimai, atsižvelgiant į šeimos situaciją. Pirmiausia siekiame suprasti, kas konkrečiai vyksta paauglio ir šeimos gyvenime, kokie sunkumai atvedė šeimą pagalbos ir kas trukdo situacijai keistis.
Dirbama keliais lygmenimis – su pačiu paaugliu, tėvais, visa šeima ir artimiausia aplinka. Su paaugliu kalbamės apie jo patirtis, emocijas, santykius, draugus, mokyklą, vartojimą ar kitą probleminį elgesį, jo patiriamus sunkumus ir tai, ką jis pats norėtų savo gyvenime pakeisti. Labai svarbu, kad paauglys terapijoje nebūtų matomas tik kaip „problemos šaltinis“ – stengiamės suprasti, kas vyksta jo viduje ir kokių poreikių jis turi.
Su tėvais daug dėmesio skiriame jų patirčiai, santykiui su vaiku, auklėjimo ir bendravimo būdams, riboms, taisyklėms ir tam, kaip reaguojama į sudėtingą paauglio elgesį. Tėvams padedame geriau suprasti paauglio elgesio priežastis ir atrasti būdų, kurie padėtų išlaikyti ribas, kartu išsaugant emocinį ryšį.
Šeimos susitikimuose siekiame, kad šeimos nariai galėtų saugiai išsakyti tai, ko kartais nepavyksta pasakyti kasdienybėje. Mokomės kalbėtis ne tik apie problemas, bet ir išgirsti vienas kito jausmus, poreikius ir lūkesčius. Sprendžiami konkretūs šeimos gyvenimo klausimai – konfliktai, pasitikėjimo praradimas, taisyklių laikymasis, atsakomybės, bendravimo sunkumai, mokyklos lankymas, vartojimas ar kitas rizikingas elgesys.
Prireikus susitikimai gali vykti ir šeimos namuose ar kitoje šeimai įprastoje aplinkoje. Tai leidžia specialistui geriau suprasti šeimos kasdienybę ir kartu ieškoti sprendimų realiose situacijose, o ne tik kalbėtis apie jas kabinete.
Taip pat bendradarbiaujama su paauglio aplinka – mokykla ar kitais svarbiais žmonėmis. Siekiame, kad pokytį palaikytų ne vienas specialistas, o visa paauglį supanti sistema.
Terapijoje naudojami įvairūs į šeimą ir elgesio pokyčius orientuoti metodai. Tačiau turbūt svarbiausia yra ne atskiras metodas, o santykis ir bendras darbas su šeima. MDFT specialistas tampa tarsi šeimos palydovu pokyčio procese – padeda šeimai suprasti, kas vyksta, pastebėti tai, kas jau veikia, ir kartu išbandyti naujus būdus spręsti sunkumus.
Tai intensyvi terapinė programa – susitikimai vyksta kelis kartus per savaitę ir, prireikus, kontaktas palaikomas ir telefonu.
Labai svarbu, kad paauglys terapijoje nebūtų matomas tik kaip „problemos šaltinis“ – stengiamės suprasti, kas vyksta jo viduje ir kokių poreikių jis turi.
– Ar MDFT pasiteisina? Kokių rezultatų po jos tikimasi?
– MDFT veiksmingumas patvirtintas daugybe mokslinių tyrimų pasaulyje, o Lietuvoje ši programa jau padėjo šimtams šeimų. Pokyčiai gali būti pastebimi skirtingose gyvenimo srityse.
Paaugliams siekiama mažesnio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir kitokio rizikingo elgesio, geresnės emocinės savijautos, didesnio įsitraukimo į mokyklą ir kasdienį gyvenimą.
Tėvams padedame stiprinti tėvystės įgūdžius, mažinti kasdienį stresą, geriau suprasti paauglio elgesį ir iš naujo kurti emocinį ryšį su savo vaiku.
Šeimoje siekiama daugiau pasitikėjimo, atviresnio bendravimo ir gebėjimo konstruktyviau spręsti konfliktus. Labai svarbus rezultatas yra tai, kad šeima išmoksta ne tik spręsti šiuo metu kylančią problemą, bet ir geriau susidoroti su ateityje kilsiančiais sunkumais.
MDFT sėkmę matuojame ne vien tuo, ar paauglys nustojo vartoti psichoaktyviąsias medžiagas arba pakeitė konkretų elgesį. Ne mažiau svarbu, ar šeimoje atsirado daugiau supratimo, saugumo, pasitikėjimo ir gebėjimo savarankiškai spręsti kylančius sunkumus. Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad teigiami pokyčiai išlieka ir praėjus keleriems metams po programos pabaigos.
Daugiau informacijos – respublikinio priklausomybės ligų centro svetainėje: https://www.rplc.lt/.
Projektas „Azartas gyventi“ portale https://www.diena.lt (2026) dalinai finansuojamas iš „Medijų rėmimo fondo“, skirta suma 40 000 Eur
Naujausi komentarai