Ar laikas panikuoti, kai įprastus narkotikus keičia nauji?

Geros ir blogos žinios

2024 m. Europos mokyklų alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tyrimas – ESPAD – parodė, kad Lietuvos 15–16 metų moksleivių alkoholio, tradicinių cigarečių ir kanapių vartojimo rodikliai yra mažiausi per visą šių tyrimų istoriją. Per pastarąsias 30 dienų alkoholį vartojo 24,4 procento moksleivių, tradicines cigaretes rūkė 10,2 proc., kanapes vartojo 3,7 proc.

Palyginkime: 2003 m. alkoholį per pastarąjį mėnesį vartojo net 77,1 proc. tokio amžiaus moksleivių, o tradicines cigaretes rūkė 40,7 proc. Polytis išties milžiniškas. Tačiau yra kita medalio pusė.

Pasak Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininko medicinos mokslų daktaro profesoriaus Sauliaus Čaplinsko, elektronines cigaretes bent kartą gyvenime yra išbandę daugiau kaip pusė 15–16 metų moksleivių, o per pastarąjį mėnesį jas vartojo maždaug kas penktas. Dar daugiau nerimo kelia, kad kas trečias jų yra pabandęs dar nesulaukęs trylikos metų.

Turime ir kitą perspėjantį signalą – daugėja apsinuodijimų psichoaktyviosiomis medžiagomis, ypač tarp 15–19 metų jaunuolių. 2024 m. dėl narkotikų Lietuvoje mirė 80 žmonių. Tuo pat metu su alkoholio vartojimu buvo siejama 680 mirčių.

Dėl didžiulio naujų medžiagų skaičiaus dažnai net neįmanoma tiksliai nustatyti, kokiomis medžiagomis apsinuodija paaugliai.

„Ypač nerimą kelia didėjantis nepilnamečių apsinuodijimų mastas ir sparčiai besikeičianti naujų psichoaktyviųjų medžiagų rinka. Dėl didžiulio naujų medžiagų skaičiaus dažnai net neįmanoma tiksliai nustatyti, kokiomis medžiagomis apsinuodija paaugliai“, – perspėjo parlamentaras.

Keičiasi mados

Anksčiau narkotikų rūšis buvo gana paprasta įsivaizduoti: heroinas, amfetaminas, ekstazis, kanapės. Šiandien toks vaizdas jau gerokai pasenęs.

Pasak S. Čaplinsko, kanapės tebėra dažniausiai vartojamas nelegalus narkotikas. Vartojami kokainas, amfetaminas, metamfetaminas, MDMA, LSD, haliucinogeniniai grybai, GHB ir GBL, ketaminas. Tačiau šalia jų atsirado didžiulė naujų sintetinių medžiagų grupė: sintetiniai kanabinoidai, sintetiniai katinonai, nauji benzodiazepinai, sintetiniai opioidai ir kitos medžiagos.

„Šiandien jau skaičiuojame tūkstantąjį psichoaktyviųjų medžiagų pavadinimą. Dėl vis augančio naujųjų psichoaktyviųjų medžiagų skaičiaus nebeskirstome jų į grupes, priskiriame vienai, naujųjų psichoaktyviųjų medžiagų, grupei. Nustatyti galime tik keliolika procentų iš esamų 1 tūkst. medžiagų, kuriomis apsinuodija mūsų nepilnamečiai. Todėl labai džiaugiuosi atsiradusiomis narkotinių ir psichotropinių medžiagų laboratorinių tyrimų galimybėmis Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje. Tyrimų rezultatai padės gydytojams kiekybiškai ir kokybiškai nustatyti medžiagas. Šių tyrimų reikia pediatrams, reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių gydytojams, psichiatrams“, – sakė pašnekovas.

Jis priduria, kad problema – ne tik narkotikų skaičius. Vis dažniau žmogus tiksliai nežino, ką nusipirko. Medžiaga gali būti parduodama kaip kita, tabletėje ar milteliuose gali būti keli junginiai, jų koncentracija gali labai skirtis. Itin stiprių sintetinių opioidų gali būti padirbtose tabletėse, kurios atrodo kaip vaistai.

„Pasikeitė ir prekyba. Pardavėjas nebūtinai laukia gatvės kampe. Šiandien narkotikas gali pasiekti jauną žmogų jo telefonu: per socialinius tinklus, susirašinėjimo programėles, uždaras grupes. Dar viena problema – elektroninės cigaretės. Jų skysčiuose gali atsirasti ne tik nikotino, bet ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų. Paauglys kartais gali net nežinoti, ką įkvepia. Todėl šiandien vien klausimo: „Ar vartoji narkotikus?“ jau nepakanka. Vis dažniau turime klausti: „Ar apskritai žinai, ką suvartojai?“ – sakė S. Čaplinskas.

Pardavėjas nebūtinai laukia gatvės kampe. Šiandien narkotikas gali pasiekti jauną žmogų jo telefonu: per socialinius tinklus, susirašinėjimo programėles, uždaras grupes.

Jis dar kartą akcentuoja: turime ruoštis naujai narkotikų rinkai. ES narkotikų agentūra jau stebi apie 1 tūkst. naujų psichoaktyviųjų medžiagų. Ypač nerimą kelia labai stiprūs sintetiniai opioidai – nitazenai ir kitos naujos medžiagos. Baltijos šalims tai nėra tolima teorinė problema.

„Todėl reikalinga stipri ankstyvojo perspėjimo sistema, greita toksikologinė diagnostika, naloksono (vaisto, greitai stabdančio opiodų poveikį – red. past.) prieinamumas ir pasirengimas galimiems perdozavimo protrūkiams. Turime ne vytis kiekvieną naują narkotiką, kai jis jau paplito, o kuo anksčiau pamatyti, kas ateina“, – pridūrė Seimo narys.

Numatyta daug darbų

Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas S. Čaplinskas džiaugėsi, kad per pastaruosius keliolika metų Lietuva padarė tikrai nemažai: alkoholio srityje padidinti akcizai, ribotas pardavimo laikas ir reklama, alkoholio įsigijimo amžius padidintas iki 20 metų. Tabako ir nikotino srityje taip pat ribojama reklama, prekyba nepilnamečiams, rūkymas tam tikrose viešosiose vietose. Elektroninėms cigaretėms uždrausti vaikams ir jaunimui patrauklūs skoniai, sugriežtinta jų sudėties kontrolė. Narkotikų srityje veikia naujų psichoaktyviųjų medžiagų ankstyvojo perspėjimo ir kontrolės sistema.

„Ši komisija ir toliau nuosekliai vykdys parlamentinę kontrolę priklausomybių prevencijos, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mažinimo, ankstyvosios intervencijos, gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos srityse. Komisijos veikla bus orientuota į tai, kad valstybės institucijų vykdomos priemonės būtų vertinamos remiantis rezultatais, moksliniais duomenimis ir realiu poveikiu visuomenės sveikatai“, – sakė S. Čaplinskas.

Pasak jo, komisija planuoja užtikrinti parlamentinės kontrolės pradėtų darbų tęstinumą, nuosekliai stebėti valstybės institucijų vykdomas priemones, vertinti jų veiksmingumą ir teikti siūlymus dėl tolesnio priklausomybių prevencijos, gydymo, žalos mažinimo ir visuomenės sveikatos politikos tobulinimo.

Pagrindinėmis komisijos veiklos kryptimis išlieka Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 m. įgyvendinimo priežiūra, rezultatų vertinimas ir pasirengimo 2027−2030 m. įgyvendinimo etapui stebėsena.

Kaip viena iš veiklos sričių įvardijamas ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos stiprinimas, įskaitant ankstyvosios intervencijos programų įgyvendinimo rezultatų vertinimą, integruotos prevencijos modelių diegimą savivaldybėse ir mokslu pagrįstų prevencijos priemonių plėtrą.

Dar viena veiklos kryptis – vaikų ir jaunimo apsaugos stiprinimas, vertinant Gyvenimo įgūdžių programos įgyvendinimą, savivaldybių prevencines veiklas, jaunimo politikos priemones ir tarptautinių prevencijos modelių, tokių kaip „Planet Youth“, taikymą Lietuvoje.

Pasak S. Čaplinsko, bus vertinamas ir priklausomybės ligų gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos paslaugų prieinamumas bei kokybė, ypatingą dėmesį skiriant pagalbai vaikams, jaunimui ir priklausomybę turintiems asmenims grįžtant į visuomenę. Be to, ši parlamentinė komisija ketina užsiimti ir priklausomybės nuo azartinių lošimų prevencija, vertinti lošimų prieinamumą ir jų daromą žalą. Kaip svarbi veiklos sritis išskiriami nepilnamečių apsaugos priemonių ir lošimų organizatorių atsakomybės klausimai.

Komisija stebės tabako, nikotino gaminių, pluoštinių kanapių produktų ir kitų naujų rinkoje atsirandančių produktų vartojimo tendencijas. Taip pat  skirs dėmesio planuojamai Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pertvarkai.

Jauniausia visuomenės dalis

„Nenorėčiau, kad mūsų komisijos darbas būtų matuojamas tuo, kiek pasiūlėme naujų draudimų. Draudimai tam tikrais atvejais būtini, tačiau priklausomybių politika yra gerokai platesnė. Vienas svarbiausių mūsų tikslų – sujungti tai, kas šiandien dar pernelyg dažnai veikia atskirai: šeimą, mokyklą, savivaldybę, visuomenės sveikatos biurą, policiją, socialines tarnybas ir sveikatos priežiūros sistemą“, – pabrėžė Seimo narys.

Anot jo, kitas prioritetas – vaikai ir paaugliai. „Reikia ne tik visuotinės prevencijos, bet ir gebėjimo kuo anksčiau pastebėti jau eksperimentuojantį vaiką. Tokiam vaikui gali reikėti ankstyvosios intervencijos, kitam – psichologo, dar kitam jau būtinas priklausomybės specialistas ir pagalba visai šeimai“, – pastebėjo S. Čaplinskas.

Trečias jo įvardijamas uždavinys – gydymo tęstinumas. „Detoksikacija nėra priklausomybės gydymo pabaiga. Jeigu žmogus po jos grįžta į tą pačią aplinką, neturi darbo, būsto, socialinio palaikymo ir tęstinės pagalbos, atkryčio tikimybė išlieka didelė. Reikia aiškaus žmogaus kelio nuo problemos atpažinimo iki gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos“, – reziumavo pašnekovas.