Ignas Kazakevičius

Tęsdamas meno kūrinio viešojoje miesto erdvėje temą kalbinu Tadą Vosylių – Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto 3D meno objektų studijų programos vadovą, skulptorių ir medijų menininką, kurio kūrinių dažnai išvysite netikėtose Kauno vietose.

Šiemet menininkei Jūratei Rekevičiūtei būtų sukakę 55-eri. Jei vėl susitiktume, po pasaulį būtų pasklidęs dar ne vienas jos kūrinys – jie žmonėms tapdavo relikvija. Kauno menininkės kūrybai skirta paroda „Po angelo sparnu“, kuri veiks dviejose erdvėse.

Meno agentūros „Baltic New Art“ ekspozicijų erdvėje veikia Godos Lukaitės kūrybos paroda „Miško terapija“.

Kas svarbiau kultūros lauke? Bandymas nemiegoti ar bandymas pabusti? Pirmu atveju bijant pramiegoti ką nors svarbaus – minties gimimą, o gal stengiantis užbėgti už akių naujai dienai. Kitu – bandant ištrūkti iš sukultūrintos buities rutinos. Miegoti gyvenant yra saugiau. Juk taip paprasta – gimti, įkvėpti ir nebeatsibusti. O štai išbandyti kultūros laiko ribas, patirti jį, įvertinti iš istorinės, meninės, filosofinės, sociologinės ir technologinės perspektyvos – iššūkis. Apie tai kalbuosi su literatūrologu humanitarinių mokslų daktaru Ramūnu Čičeliu.