Auksė Podolskytė

Buvo „Vyrų vasara“, „Vasara baigiasi rudenį“, „Sangailės vasara“, „Birželis, vasaros pradžia“. Daugiau nebetęsiu. Ką tuo noriu pasakyti? Pasidžiaugti vasara, filmais, kurie buvo, ir anonsuoti vieną, kuris dar pakeliui. Taigi vieną paskutinių pavasario dienų, kai plieskia 30 laipsnių karštis, su režisiere ir scenariste Marija Kavtaradze susitinkame pakalbėti apie „Vasarą“. Filmą, kuris pasirodys žiemą. Jei niekas nepasikeis (pavadinimas kol kas darbinis), jos 90 min. trukmės debiutas pasirodys vasarį.

Interviu su fotografe Neringa Rekašiūte žurnale „370“ buvo publikuotas seniai, 2012-aisiais. Tada ji kalbėjo apie prigimtinį moterų seksualumą, kurį siekia perteikti savo nuotraukose. Šiandien mūsų pokalbio horizonte – neseniai aplankytas Iranas ir jo marga lyg persiškas kilimas visuomenė. Už 30 dienų kelionės, besidriekiančios nuo sostinės Teherano iki už 1000 km esančio piečiausio šalies taško, slepiasi naujas fotografijų pasakojimas apie jaunąją iraniečių kartą, kuri gyvena miestuose, studijuoja universitetuose, protestuoja ir svajoja išvykti iš šalies. Dar neišblukus kelionės įspūdžiams, Neringa prasitaria, kad pavasarį ketina į šią šalį sugrįžti dar kartą.